Krekenavos regioninis parkas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „KREKENAVOS regioninis parkas“

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 11 590 ha*
Krekenavos regioninio parko interneto svetainė: krpd.am.lt 

Krekenavos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Nevėžio senslėnį su senvagių kompleksais, Nevėžio, Upytės, Liaudies, Veišetos ir Linkavos upių slėnius, Gringalių, Pašilių ir Ramygalos miškų bei pelkių gamtinę ekosistemą, Pašilių stumbryną; išsaugoti kultūros paveldo vertybes.

Krekenavos regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Krekenavos regioninio parko direkcija.

KREKENAVOS REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Krekenavos regioninis parkas driekiasi Nevėžio lygumose, kur išlikusios vešlios pievos, Pašilių, Gringalių, Kalnelio, Ramygalos miškai ir pelkynai. Linkavos hidrografiniame ir Upytės geomorfologiniame draustiniuose saugomi natūralūs, raiškūs šių upelių slėniai. Nevėžio senslėnis – didžiausia Lietuvos vidurio žemumos kraštovaizdžio vertybė.

Natūralios upės slėnių pievos – sparčiai nykstančios ir itin saugotinos augalų buveinės. Čia auga retos augalų rūšys – boloninis katilėlis, raudonžiedis bėrutis, didžioji džioveklė, šalmuotoji gegužraibė ir kt. Didelę parko teritorijos dalį sudaro miškai, vietomis – senųjų ąžuolynų plotai. Miškuose galima pamatyti retų augalų: karališkąją glindę, šalmuotąją gegužraibę, tuščiavidurį rutenį. Miškų ir pelkėtų vietų gamtos vertybės saugomos Gringalių botaniniame-zoologiniame ir Ramygalos telmologiniame draustiniuose. Iš vandens augalų saugotinos siūlinė plūdė, plūduriuojantysis skenduonis, rudoji viksvuolė.

Regioninio parko unikalumas – laisvėje ir Pašilių stumbryne gyvenantys miškų galiūnai stumbrai. Taip pat čia gyvena nemažai ūdrų, bebrų, lazdyninių miegapelių, tauriųjų elnių, šernų, stirnų, danielių, šikšnosparnių. Zoologiniu požiūriu vertingas Gringalių botaninis- zoologinis draustinis, kur saugomos Europos Bendrijos svarbos rūšys: baltamargė šaškytė, niūraspalvis auksavabalis. Nevėžio upėje gausu lydekų, karšių, starkių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24