Kauno marių regioninis parkas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „kauno marių regioninis parkas“

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 9852 ha*
Kauno marių regioninio parko interneto svetainė: www.kaunomarios.lt

Kauno marių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis; išsaugoti unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Lietuvos liaudies buities muziejų.

Kauno marių regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Kauno marių regioninio parko direkcija.

KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Kauno marių regioninis parkas unikalus savo istorine patirtimi ir išraiškingu kraštovaizdžiu, kurį formuoja marių vandenys su pusamžiais miškais virtusiomis apsauginių želdinių juostomis ir išlikusiais sengirių ploteliais, neįsivaizduojamas be mariose baltuojančių jachtų, puošnių Pažaislio bažnyčios bokštų bei aukštų stačiašlaičių pakrančių.

Daugiau nei prieš 50 metų atsiradusios Kauno marios – didžiuliu tvenkiniu virtusi Nemuno dalis, unikalus gamtos ir žmogaus kūrinys, gausus atodangų ir užtvindytų upelių slėnių – fiordų. Marios tarsi į vieną virtinę suvėrė daugybę įspūdingų gamtos bei kultūros paveldo objektų – šie traukia lankytojų akį ir žadina smalsumą.

Regioniniame parke stūksantis Pažaislio vienuolyno ansamblis, fortai, piliakalniai, S. Nėries memorialinis muziejus ir Lietuvos liaudies buities muziejus – išskirtinis kultūros paveldas, atspindintis gamtos ir kultūros vienovę. Materialusis senojo Nemuno slėnio reliktas – iš būsimų marių dugno iškelta autentiška Rumšiškių bažnyčia ir varpinė.

Kauno marių regioninis parkas pasižymi didele biologine įvairove. Čia yra vienintelė mūsų krašto vieta, kur trijose augavietėse dar aptinkama griežtai saugoma rūšis – gauruotasis gvazdikas. Rumšiškių miško pušis ir Žiglos maumedis yra storiausi tos rūšies medžiai Lietuvoje. Čia galima išvysti retų rūšių gyvūnų, paukščių, augalų, grybų: didžiųjų miegapelių, tulžių, krokinių minkštenių, niūraspalvių auksavabalių, kūdrinių pelėausių. Apsilankius šioje vaizdingoje Lietuvos dalelėje, norėsis grįžti dar ne kartą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24