Dieveniškių istorinis regioninis parkas

Dieveniškių istorinis regioninis parkas nuotrauka.

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 8598 ha*
Dieveniškių istorinio regioninio parko interneto svetainė: dirpd@dirpd.lt

Dieveniškių istorinis regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti ir tvarkyti vertingus kultūros ir gamtos požiūriu Dieveniškių kraštovaizdžio, etnokultūrinius kompleksus, reguliuoti jų rekreacinį ir ūkinį naudojimą.

Istorinio regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriu Poškonių ir Žižmų etnokultūrinius kompleksus, Dieveniškių urbanistinį kompleksą, jo planinę ir erdvinę struktūrą, unikalų Rimašių kaimą, Norviliškių vienuolyno kompleksą, Bėčionių piliakalnį, Dieveniškių, Skaivonių, Senųjų Miežionių, Didžiulių, Stakų, Poškonių pilkapius, Moko, Žižmų, Jankelių akmenis, Gaujos ir Stakų kraštovaizdžio bei Dieveniškių geomorfologinį kompleksus.

Dieveniškių istorinio regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija.

DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Dieveniškių kraštas žavi plokščiaviršūnėmis kalvomis, lėkštais kalvų šlaitais, erdviomis lomomis, lengvomis gargždingomis dirvomis. Nepaisant žmogaus akiai nematomos kalvų didybės, aukščiausia regioninio parko vieta siekia net 262,6 m virš jūros lygio. Priešpaskutinis apledėjimas regioniniame parke paliko vienintelę gėlavandenę, šaltą Gaujos upę, sustūmė retus Lietuvos geologinio paveldo įvairovės luistus – smėlio ir žvyro konglomeratus. Slenkant ledynams čia buvo atnešta nemažai stambių akmenų, nuo senų senovės apipintų mitologiniais pasakojimais, legendomis.

Gaujos upės slėnis itin turtingas retų rūšių augalų. Paupio pievose auga saugomos raudonosios, aukštosios, baltijinės ir plačialapės gegūnės, taip pat gyvena reti drugiai – didysis auksinukas ir rudaakis satyriukas.

Dieveniškių istorinis regioninis parkas yra į Baltarusijos žemes įsiterpęs iškyšulys
pietrytiniame Lietuvos pakraštyje. Krašte nuo senovės sugyveno lietuviai, lenkai, gudai, žydai. Įvairių tautų apsuptyje susiformavo unikali dieveniškių šnekta.

Kultūriniu požiūriu itin vertingi gyvi etnografiniai kaimai – lietuvių liaudies architektūros palikimas, apimantis statybines liaudies tradicijas, susijęs su valstiečių buitimi, tautodaile, papročiais. Kaimų kraštovaizdis susiformavo po valakų reformos, vykusios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. Tarp Poškonių ir Dieveniškių išsidėstę net trylika gatvinių kaimų su gerai išlikusia rėžine žemėvalda.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24