Anykščių regioninis parkas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „anykščių regioninis parkas“

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 15 486 ha*
Regioninio parko interneto svetainė: www.anyksciuparkas.lt

Anykščių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti vertingiausius Anykščių krašto gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Anykščių regioninio parko nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Šventosios slėnį su senvagėmis, eroziniais atragiais ir raguvomis, Kurklių eroziniu cirku, Anykščių šilelį su Šventosios salpinėmis pievomis ir Budragaidžio liūninio tipo ežerėliu, Rubikių–Mūšėjaus ežeryną su salomis, Anykštos ir Virintos senslėnius, Storių takoskyrinį moreninį masyvą; išsaugoti kultūros vertybes, iš jų Šeimyniškėlių, Liudiškių, Piliakalnio, Buivydų, Bijeikių piliakalnius, Burbiškių dvaro sodybą, Anykščių senamiestį.

Anykščių regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Anykščių regioninio parko direkcija.

ANYKŠČIŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Anykščių regioninis parkas neįsivaizduojamas be poeto Antano Baranausko apdainuoto Anykščių šilelio su Puntuko akmeniu. Tai amžinas paminklas didvyriams, Atlanto nugalėtojams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Parke stūkso rašytojo Jono Biliūno „Laimės žiburys“, kviečiantis užkopti visus, trokštančius nors trupinėlio laimės.

 Kraštovaizdžio įvairovę sukuria Šventosios upės slėnis su senvagėmis, Kurklių erozinis cirkas, Anykštos ir Virintos senslėniai. Didelė kraštovaizdžio įvairovė sudaro sąlygas įvairiausiems augalams ir gyvūnams tarpti. Regioninis parkas garsėja plačialapių ir mišriaisiais miškais. Anykščių šilelyje prieglobstį rado Lietuvoje itin reta rūšis – miškinė plikaplaiskė. Jos populiacija bene gausiausia ir gyvybingiausia šalyje.

Vaizdingiausias parke – Rubikių ežeras, protakomis susijungęs su Dusyno, Limino ir Mūšėjaus ežerais. Didžiausia ežero puošmena – 16 salų. Dešiniajame Šventosios krante netoli Ilgio ežero tyvuliuoja 0,7 ha ploto šaltiniuotas Karalienės liūnas. Tik čia Lietuvoje upių ir upelių slėnių atodangose galima pamatyti Anykščių kraštui būdingą kvarcinį smėlį. Anykščiai garsūs vieninteliu Lietuvoje Niūronių kaime įsikūrusiu Arklio muziejumi, kuriame kasmet vyksta tradicinė „Bėk, bėk, žirgeli“ šventė. Netoli – Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis, kur buvusi menama karaliaus Mindaugo pilis. Viena kultūros paveldo įdomybių – kelionė šimtamečiu siauruoju geležinkeliu, degustuojant Anykščių vyną.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24