Kas yra Natura 2000?
Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į Buveinių direktyvos 92/4EEB I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale. Į Natura 2000 tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal Paukščių direktyvą 79/409/EEB.
1992 metais Europos Sąjungos šalys, priimdamos Buveinių direktyvą 92/4EEB, nusprendė sukurti ekologinį tinklą, kuris apjungtų natūralias ir pusiau natūralias buveines ir nykstančių gyvūnų ir augalų paplitimo vietas į bendrą saugomų teritorijų tinklą ir taip išsaugotų Europos gamtą ateities kartoms.
Šiuo tikslu įvairiuose geografiniuose regionuose atrenkamos ir į bendrą tinklą sujungiamos Europos Bendrijos (EB) svarbos teritorijos. Šios teritorijos, kertu su vietovėmis, atrinktomis pagal 1979 m. išleistą Paukščių direktyvą 79/409/EEB, sudaro saugomų teritorijų ekologinį tinklą Natura 2000. Buveinių ir Paukščių direktyvos yra privalomi ES teisės aktai. Jų nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę ir turi būti įgyvendintos.
Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, taip pat teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale.
Kaip siekiama Natura 2000 teritorijose apsaugos tikslų?
Būtina garantuoti ilgalaikį EB svarbos teritorijų išlikimą. Kokių priemonių reikia teritorijoms išsaugoti nusprendžiama atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus. Tam įtakos turi ne tik gamtosauginiai EB svarbos natūralių buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių išsaugojimo interesai, bet ir ūkiniai, visuomeniniai, kultūriniai, regioniniai bei vietiniai aspektai.
Atrinkus teritoriją ir ją įtraukus į EB svarbos teritorijų sąrašą, jos apsaugos tikslai turi būti konkrečiai suformuluoti ir siekiama juos įgyvendinti. Kiekvienoje Natura 2000 teritorijoje turi būti inventorizuoti natūralių buveinių plotai ir saugomų rūšių radvietės, suformuluoti apsaugos tikslai ir galimybės juos pasiekti. Preliminarūs teritorijų apsaugos tikslai, įvardijant teritorijoje aptinkamas natūralias buveines ir rūšis, yra nustatomi patvirtinant teritorijų sąrašus.
Natura 2000 – tai nėra programa, skirta tik naujų saugomų teritorijų įsteigimui. Didelė dalis išskiriamų Natura 2000 teritorijų dėl jų ekologinės vertės jau anksčiau yra paskelbtos saugomomis teritorijomis, pvz. gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir kt.
Kokie specialių apsaugos teritorijų steigimo pagal Paukščių direktyvą etapai?
Pagal Lietuvos įstatymus įgyvendinant Paukščių direktyvą steigiamos teritorijos vadinamos „paukščių apsaugai svarbios teritorijos“. Jeigu vertinti jų atrankos, steigimo ir pranešimo Europos Komisijai procedūrą, tai ji turėtų būti laikoma nesudėtinga, palyginti su teritorijų atranka ir steigimu pagal Buveinių direktyvą.
Paukščių direktyva numato, kad šalys narės turi: 1) savo šalyje atrinkti skaičiumi ir plotu pakankamą kiekį teritorijų, svarbių I priede išvardintų paukščių rūšių buveinėms išsaugoti; 2) atrinktose vietovėse įsteigti specialias apsaugos teritorijas; 3) apie įsteigtas teritorijas informaciją pateikti Europos Komisijai.
Taigi visa atsakomybė dėl teisingo ir pakankamo teritorijų atrinkimo bei įsteigimo tenka šalims narėms. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio nuostatas, jeigu vietovė, atitinkanti nustatytus atrankos kriterijus, nepatenka į jokią nacionalinę saugomą teritoriją, iš pradžių čia įsteigiama pasirinktos kategorijos nacionalinės saugoma teritorija, o vėliau LRV sprendimu jai suteikiamas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas.
Kaip steigiamos specialios saugomos teritorijos pagal Buveinių direktyvą?
Pagal Lietuvos įstatymus įgyvendinant Buveinių direktyvą steigiamos teritorijos vadinamos „buveinių apsaugai svarbios teritorijos“. Buveinių direktyva numato daugiau buveinių apsaugai svarbių teritorijų steigimo etapų: 1) šalys narės atrenka vietoves, atitinkančias buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sudaro siūlomų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą ir pateikia Europos Komisijai; 2) Europos Komisija organizuoja nacionalinio sąrašo vertinimą biogeografiniame kontekste ir identifikuoja trūkumus; 3) šalys narės atrenka papildomas vietoves, siekiant likviduoti biogeografiniame seminare nurodytus trūkumus, ir pateikia patikslintą siūlomų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą Europos Komisijai; 4) Europos Komisija organizuoja dvišales derybas su šalimi nare dėl likusių siūlomo nacionalinio sąrašo spragų arba patvirtina nacionalinį Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą (kaip sudėtinę viso biogeografinio regiono teritorijų sąrašo dalį), nelaukdama galutinio trūkumų pašalinimo; 5) šalis narė organizuoja specialių saugomų teritorijų įsteigimą.
Nurodytas penktasis etapas reiškia, kad vietovėje, kuri nepatenka į jokią nacionalinę saugomą teritoriją arba esamas apsaugos statusas neužtikrina reikiamos apsaugos, turi būti įsteigta pasirinktos kategorijos nacionalinė saugoma teritorija ir vėliau LRV nutarimu jai suteikiamas buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusas.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomas papildomų vietovių atrankos (trečias) etapas, tačiau Europos Komisija nusprendė paspartinti sprendimo dėl Bendrijos svarbos teritorijų sąrašo patvirtinimo priėmimą ir nusprendė kaip galima greičiau patvirtinti pradinį borealinio regiono (jam priklauso Lietuva) Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą.
1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 92/43/EEB (toliau – Buveinių direktyva) 17 straipsnis numato, kad Valstybės narės kas 6 metai teikia ataskaitas (toliau – Ataskaita) Europos Komisijai apie Buveinių direktyvos įgyvendinimą šalyje.
Buveinių direktyvos 17 straipsnis nusako:
1. Pasibaigus 23 straipsnyje nurodytam laikotarpiui, kas šešeri metai valstybės narės pateikia ataskaitą apie taikytų pagal šią direktyvą priemonių įgyvendinimą. Į šią ataskaitą įtraukiama informacija apie 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas apsaugos priemones ir tų priemonių poveikio I priedo natūralių buveinių tipų ir II priedo rūšių apsaugos būklei įvertinimas bei pagrindiniai 11 straipsnyje nurodytos priežiūros rezultatai. Pagal Komiteto formą parengta ataskaita pateikiama Komisijai ir turi būti prieinama visuomenei.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų pagrindu Komisija parengia bendrą ataskaitą. Joje atitinkamai įvertinama pasiekta pažanga ir ypač Natura 2000 indėlis siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų. Ataskaitos dalies, kuri apima tam tikros valstybės narės pateiktą informaciją, projektą Komisija siunčia atitinkamai valstybei patikrinti. Pateikusi galutinį ataskaitos variantą komitetui, Komisija ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų gavimo dienos ją oficialiai paskelbia ir pateikia valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui.
3. Pagal šią direktyvą įsteigtas teritorijas valstybės narės gali pažymėti ženklais, kuriuos šiam tikslui yra sukūręs komitetas.
Kviečiame susipažinti su 2013-2018 metų laikotarpio Ataskaitomis:
Buveinių vertinimo apibendrinimas
Rūšių vertinimo apibendrinimas
Bendroji Buveinių direktyvos ataskaita
Varliagyvių ir roplių rūšių ataskaitos
2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos 2009/147/EB (toliau – Paukščių direktyva) 12 straipsnis numato, kad Valstybės narės kas 3 metai (2008 metais suvienodinta su Buveinių direktyva ir teikiama kas 6 metus) teikia ataskaitas (toliau – Ataskaita) Europos Komisijai apie Paukščių direktyvos įgyvendinimą šalyje.
Paukščių direktyvos 12 straipsnis nusako:
1. Kas trejus metus, skaičiuojant nuo 1981 m. balandžio 7 d., valstybės narės Komisijai siunčia ataskaitą apie pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų taikymą.
2. Remdamasi 1 dalyje nurodyta informacija, Komisija kas trejus metus rengia bendrą ataskaitą. Ataskaitos projekto dalis, kurioje apimama tam tikros valstybės narės pateikta informacija, siunčiama patikrinti tos valstybės narės institucijoms. Galutinis ataskaitos variantas siunčiamas valstybėms narėms.
Kviečiame susipažinti su 2013-2018 metų laikotarpio Ataskaitomis:
Paukščių rūšių vertinimo apibendrinimas
Natura 2000 tinklo socioekonominės naudos vertinimo studijos SANTRAUKA
Natura 2000 teritorijų apsaugos įvertinimas
Buveinių ar paukščių apsaugai svarbi teritorija nustatoma vietovėse, kurios atitinka patvirtintus tokių teritorijų atrankos kriterijus ir pasižymi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 5 dalies 1 arba 2 punkte nurodytomis sąlygomis. Nustatoma buveinių apsaugai svarbi teritoriją turi būti įtraukta į Europos Komisijos sprendimu patvirtintą biogeografinio regiono Europos Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą.
Tais atvejais, kai vietovė ar jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos įvertina ar vietovė, kurioje numatoma nustatyti buveinių ar paukščių apsaugai svarbią teritoriją, pasižymi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytomis sąlygomis.
Apsaugos lygio įvertinimo ataskaitos - pažymos:
1. Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus atitinkančios vietovės "Kauno ąžuolynas" (LTKAU0020) apsaugos įvertinimo ataskaita. Ribų žemėlapis
2. Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus atitinkančios vietovės "Viešinto ežeras" (LTANY0023) apsaugos įvertinimo ataskaita. Ribų žemėlapis
