Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m.
Nacionalinio parko plotas 27389 ha*
Nacionalinio parko internetinė svetainė: http://nerija.am.lt/

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (toliau vadinama – nacionalinis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo" (Žin., 1991, Nr. 13-332) vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti bei tausojamai naudoti.

Išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos – Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus senuosius dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą Kuršių nerijos augaliją, taip pat miškus su sengirės fragmentais, gyvūniją; išsaugoti savitą kultūros paveldą, iš jo autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūrinius sluoksnius, memorialines vietas, puoselėti būdingas medinės architektūros tradicijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“.

Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos režimą užtikrina ir nacionalinio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Kuršių nerija – jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas nepaprasto grožio, tačiau labai trapus ir lengvai pažeidžiamas kraštas. Šis tarp dviejų vandens plotų įsiterpęs smėlio ruožas žavi mažomis pamario gyvenvietėmis, unikaliomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis.

Gyvendami savitos Kuršių nerijos gamtos apsuptyje ir beveik atskirti nuo žemyno, žmonės statė čia originalius, jų pasaulėjautą atspindinčius pastatus. Gyvenvietėse tarpusavyje puikiai dera etnografinė žvejo namų architektūra su medžio raižiniais puoštomis vilomis ir vasarnamiais, raudonų plytų mūro bažnytėlėmis ir mokyklomis. Vienas unikaliausių vietos žvejų gyvensenos etnografinių elementų – išdidžiai vėjyje besisukiojančios spalvotais raižiniais išmargintos kurėnų vėtrungės.

Gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką Kuršių nerijos kraštovaizdžiui suteikia nuo kopų atsiveriančios erdvės, kintančių spalvų marių ir Baltijos jūros pakrantės. Kalninėmis pušimis apželdintos didžiosios kopos bei pajūrio ir pamario palvėse pasodinti miškai žaliai nuspalvina Kuršių neriją ir saugo gyvenvietes nuo užpustymo.

Siaurame pusiasalyje plyti pilkosios, baltosios, užuomazginės pustomos ir medžiais apaugusios pajūrio kopos. Sausi nederlingi Kuršių nerijos smėliai, staigios ir dažnos oro permainos, stiprūs vėjai lemia nacionalinio parko augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Čia gyvena vabzdžių, kurių Lietuvoje nepamatysime niekur kitur: pietinių ir stepinių rūšių atstovų. Per Kuršių neriją eina Baltosios–Baltijos jūrų paukščių migracinis kelias, kuriuo kiekvienais metais pralekia apie 15 milijonų sparnuočių.

2000-aisiais metais Kuršių nerija įvertinta kaip išskirtinio kultūrinio kraštovaizdžio vietovė ir įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24