Apie gamtos paveldo objektus

 

Gamtos paminklo sąvoką pirmasis XIX a. pavartojo garsus vokiečių geografas ir keliautojas A. Humboltas. Lietuvoje vienas iš pirmųjų gamtos paminklais ėmė rūpintis prof. T. Ivanauskas. 1920 m. jis rašė apie senus drevėtus ąžuolus ir kitus medžius, kurie galėtų būti paskelbti gamtos paminklais. Be to, jis manė, kad gamtos paminklais galėtų būti akmenys, šaltiniai ir kiti objektai, turintys mokslinę, istorinę ir estetinę vertę.

Tačiau tik 1960 m. keli šimtai medžių buvo paskelbti gamtos paminklais. Vėlesniais metais gamtos paminklais buvo skelbiami medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos, ozai, parkai ir kt. 1985-1987 metais visi paminklai buvo suskirstyti į respublikinės ir vietinės reikšmės. 1993 m. priėmus Saugomų teritorijų įstatymą, valstybės ir savivaldybių saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo respublikinės ir vietinės reikšmės gamtos paminklų atitikmenimis. 1999 m. lapkričio mėn. 3 d aplinkos ministro įsakymu patvirtintas valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų sąrašas. Vertingiausius objektus LR Vyriausybė 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dėl gamtos paminklų paskelbimo“ (Žin., 2000, Nr. 24-621) paskelbė gamtos paminklais.

2001 m. gruodžio 4 d. priėmus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymą, gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo gamtos paveldo objektais.

Pateikiame teisės aktų, kuriais buvo skelbiami valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (kraštovaizdžio objektai, gamtos paminklai) bei išbraukiami sunykę objektai, sąrašą.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas gamtos paveldo objektų skelbimo tikslai yra:
1) išsaugoti gamtos paveldo objektus;
2) išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
3) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;
4) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
5) propaguoti gamtos paveldo objektus.
Gamtos paveldo objektai yra:
1) geologiniai – išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės;
2) geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
3) hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės;
4) hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;
5) botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai;
6) zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.

2002 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 „Dėl valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-146; 2005, Nr. 71-2566) patvirtintas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas yra tikslinamas kiekvienais metais (aktuali redakcija: 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. D1-300 „Dėl naujų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų paskelbimo, jų ribų schemų patvirtinimo, sunykusių  valstybės saugomų gamtos paveldo objektų išbraukimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 652 „Dėl Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“).

Gamtos paveldo objektai skelbiami saugomais vadovaujantis Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu 2009 m. liepos 8 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-393 (Žin., 2009, Nr. 83-3476).  

Gamtos paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas ir Gamtos paveldo objektų nuostatai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, kurį tvarko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyrius, duomenis 2018 m. gegužės mėn. 1 d. Lietuvoje buvo 684 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (156 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 217 savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų.

  Valstybės saugomi
gamtos paveldo objektai
Iš jų gamtos 
paminklai

Savivaldybių saugomi
gamtos paveldo objektai

Geologiniai (akmenys, atodangos, įgriuvos) 177 71 45
Geomorfologiniai (daubos, griovos, gūbriai, kopos, ozai ir kitos reljefo formos) 37 29 3
Hidrogeologiniai (šaltiniai, versmės) 43 19 2
Hidrografiniai (ežerai, pusiasaliai, ragai, rėvos, salos) 23 12 1
Botaniniai (medžiai, jų grupės, augavietės, dendrologinę vertę turintys parkai) 403 25 165
Zoologiniai (saugomų gyvūnų rūšių radavietės, gyvūnų kolonos) 1 - 1
Iš viso: 684 156 217

Išsamią informaciją apie gamtos paveldo objektus galite rasti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro svetainėje. Be to, daugumos geologinių, geomorfologinių ir hidrogeologinių gamtos paveldo objektų aprašymą galite rasti Lietuvos geologijos tarnybos puslapyje (Geotopai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-01-19 nutarimu Nr. 56 „Dėl savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 9-335) patvirtintas savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašas, kuriuo reikia vadovautis, skelbiant saugomais gamtos paveldo objektus. 

Didžiausia problema - botaninių gamtos paveldo objektų, medžių, išsaugojimas. Tinkama priežiūra medžių amžių gali prailginti, o nemokšiškas genėjimas - sutrumpinti, todėl siūlome susipažinti su pagrindiniais želdinių priežiūros principais

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24