Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirti ir gauti duomenų, kaip šį svetainė yra naudojama.


Apie gamtos paveldo objektus

Gamtos paminklo sąvoką pirmasis XIX a. pavartojo garsus vokiečių geografas ir keliautojas A. Humboltas. Lietuvoje vienas iš pirmųjų gamtos paminklais ėmė rūpintis prof. T. Ivanauskas. 1920 m. jis rašė apie senus drevėtus ąžuolus ir kitus medžius, kurie galėtų būti paskelbti gamtos paminklais. Be to, jis manė, kad gamtos paminklais galėtų būti akmenys, šaltiniai ir kiti objektai, turintys mokslinę, istorinę ir estetinę vertę.

Tačiau tik 1960 m. keli šimtai medžių buvo paskelbti gamtos paminklais. Vėlesniais metais gamtos paminklais buvo skelbiami medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos, ozai, parkai ir kt. 1985-1987 metais visi paminklai buvo suskirstyti į respublikinės ir vietinės reikšmės. 1993 m. priėmus Saugomų teritorijų įstatymą, valstybės ir savivaldybių saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo respublikinės ir vietinės reikšmės gamtos paminklų atitikmenimis. 1999 m. lapkričio mėn. 3 d aplinkos ministro įsakymu patvirtintas valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų sąrašas. Vertingiausius objektus LR Vyriausybė 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dėl gamtos paminklų paskelbimo“ paskelbė gamtos paminklais.

2001 m. gruodžio 4 d. priėmus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymą, gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo gamtos paveldo objektais.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas gamtos paveldo objektų skelbimo tikslai yra:
1) išsaugoti gamtos paveldo objektus;
2) išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
3) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;
4) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
5) propaguoti gamtos paveldo objektus.
Gamtos paveldo objektai yra:
1) geologiniai – išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės;
2) geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
3) hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės;
4) hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;
5) botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai;
6) zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.

2002 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 „Dėl valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas yra nuolat pildomas ir  tikslinamas (aktuali redakcija).

Gamtos paveldo objektai vertinami ir tikslingumas skelbti juos saugomais nustatomas vadovaujantis Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu 2009 m. liepos 8 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-393.

Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų planų rengimo ir jų steigimo tvarką nustato Gamtos paveldo objektų schemų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-46.

Savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų steigimo tvarjką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-01-19 nutarimu Nr. 56  patvirtintas Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašas.  

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis 2020 m. liepos mėn. 1 d. Lietuvoje buvo 684 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (156 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 230 savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų.

 

Valstybės saugomi
gamtos paveldo objektai

Iš jų gamtos 
paminklai

Savivaldybių saugomi
gamtos paveldo objektai

Geologiniai (akmenys, atodangos, įgriuvos)

177

71

45

Geomorfologiniai (daubos, griovos, gūbriai, kopos, ozai ir kitos reljefo formos)

37

29

3

Hidrogeologiniai (šaltiniai, versmės)

43

19

2

Hidrografiniai (ežerai, pusiasaliai, ragai, rėvos, salos)

23

12

1

Botaniniai (medžiai, jų grupės, augavietės, dendrologinę vertę turintys parkai)

403

25

178

Zoologiniai (saugomų gyvūnų rūšių radavietės, gyvūnų kolonijos)

1

-

1

Iš viso:

684

156

230

 

 

Išsamią informaciją apie gamtos paveldo objektus galite rasti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro svetainėje. 

Gamtos paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas  ir Gamtos paveldo objektų nuostatai.

Siekiant tinkamai tvarkyti ir saugoti gamtos paveldo objektus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtintos Gamtos paveldo objektų tvarkymo metodinės rekomendacijos (Valstybinės saugomų teritorijų tarybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m gegužės 28 d. įsakymo Nr. V-28 redakcija). 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-07-03