ŽVILGANČIOS RIESTŪNĖS MONITORINGAS

Data

2019 10 08

Įvertinimas
0
zvilgancioji_riestune_2.jpg

Žvilgančioji riestūnė Hamatocaulis vernicosus (Mitt.) Hedenäs – tai į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšis. Taip pat ši rūšis įrašyta į Europos samanų raudonąją knygą, Berno konvencijos I ir ES buveinių direktyvos II priedus.

Kas ta žvilgančioji riestūnė? Tai dvinamė, pleurokarpinė samana. Stiebas status arba įžulnus, iki 15 cm ilgio, plunksniškai šakotas. Stiebo ir šakučių galai pjautuviškai lenkti, su ryškia stambia galvute. Auga vejomis arba pavieniais stiebais, įsiterpusi tarp kitų samanų šaltiniuotose žemapelkėse ir tarpinėse pelkėse.

Didžiausios šios samanos išnykimo grėsmės – vandens lygio keitimas.

Ši samana paplitusi abiejų pusrutulių – tiek vėsiojoje, tiek vidutinio klimato juostose ir pietinių regionų kalnuose. Europoje dažnai aptinkama Skandinavijoje, Suomijoje, Baltijos šalyse. Vidurio Europoje gana reta rūšis. Lietuvoje dažniausiai randama pietinėje ir rytinėje dalyse, vakarinėje dalyje kiek rečiau. Duomenų iš Vidurio ir Šiaurės Lietuvos beveik nėra.

Anykščių regioninio parko direkcijos specialistai 2019 m. rugsėjo 16 d. vykdė žvilgančiosios riestūnės monitoringą Budragaidžio gamtiniame rezervate, kuris yra Anykščių regioniniame parke, o taip pat patenka į buveinių apsaugai svarbią teritoriją – BAST Anykščių šilelis.

Žvilgančioji riestūnė buvo aptikta pietrytinėje pelkės dalyje, tarpinėje pelkėje – ten, kur aplink Budragaidžio ežerą vyrauja aukštapelkiniai kimininiai liūnai. Šioje vietoje dviejose susikertančiose transektose (bendras ilgis 40 m, 80 tiriamųjų laukelių) buvo atlikti šios samanos gausumo ir paplitimo vertinimai. Atlikę tyrimus nustatėme, kad žvilgančiosios riestūnės populiacija gana nemaža, aptikta net 50 tiriamųjų laukelių.

Žvilgančiąja riestūne galite pasigrožėti nuotraukose, nes Budragaidžio gamtiniame rezervate vieniems, be Anykščių regioninio parko direkcijos leidimo, lankytis draudžiama.

Anykščių regioninio parko direkcijos informacija