SENIAUSIOS KAMANŲ PELKĖS KRONIKOS
Naujame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos išleistame leidinyje „Gamtos ir kultūros vertybės saugomose teritorijose“ – daug įdomių straipsnių, skirtų nacionalinių ir regioninių parkų temoms. Šį kartą pristatome straipsnį apie Kamanų valstybinį gamtinį rezervatą, kuris šiais metais minės 45-metį.
Straipsnio „Seniausios Kamanų pelkės kronikos“ autorė – Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistė Sigita Spranaitytė – pristato rašinių, monografijų ir rašto darbų kraitį apie Kamanų pelkę, kuri yra viena geriausiai tyrinėtų pelkių Lietuvoje.
Pirmąsias kronikas apie Kamanų pelkę paliko mokslininkas Kazys Brundza ir rašytojas Balys Sruoga, gimę XIX–XX amžių sandūroje, regėję didžiųjų kraštovaizdžio pertvarkymų dar nepaliestą gamtą. Jų tekstai lyg senoviniai daiktai, – kuo senesni, tuo brangesni nutolusio laiko liudininkai.
Kamanų pelkės tylą daug vėliau apdainavo ir poetai, daug populiarių straipsnių, įspūdžių apie apsilankymus ir mokslinius tyrimus paskelbta nuo 1979 m., kai rezervatas įsteigtas.
Naujųjų laikų kronikos – kitokios, labiau dalykinės, tekstai – nebe tokie tapybiški, stokojantys gyvasties ir smagaus nuotykių aprašymo, tačiau juose daugiau žinių apie biologinę įvairovę, netikėtus radinius ir patyrimus. Juos rašę žmonės gimė ir užaugo kitoje epochoje nei pirmieji kronikų autoriai. Po 100 metų, tikėtina, šis archyvas irgi taps tyrinėjimų objektu, nes liudys apie įvykusius pokyčius ar primins tai, kas negrįžtamai prarasta.
Straipsnį „Seniausios kamanų pelkės kronikos“ galite paskaityti elektroninėje leidinio „Gamtos ir kultūros vertybės saugomose teritorijose“ versijoje, o taip pat pasiklausyti Audioteka.lt garsiniu formatu Geriausiai klausytis per Audioteka.lt mobiliąją aplikaciją.
Leidiniai „Gamtos ir kultūros vertybės saugomose teritorijose“ leidžiami tradiciškai kiekvienais metais, o naujausias - jau šeštasis leidinys.
Skaitytojai ir kausytojai VI-ajame leidinyje apie saugomų teritorijų vertybes galės daugiau sužinoti apie nematerialias kultūros vertybes – apie gamtinio kraštovaizdžio atspindžius padavimuose, apie užpustytus Kuršių nerijos kaimus, apie sielininkystę Nemune, apie šilinių dzūkų grybavimo tradicijas, apie gamtos atspindžius Užgavėnese ir kt.
Anksčiau išleistus leidinius apie saugomų teritorijų vertybes taip pat galima rasti Saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centro skaitykloje, nacionalinių parkų ir rezervatų direkcijose, lankytojų centruose.