exclamation

Informuojame, kad nuo 2020-11-27 18:00 iki 2020-11-29 18:00 ir nuo 2020-12-04 18:00 iki 2020-12-06 18:00 bus atliekami IS infrastruktūros perkėlimo darbai. Dėl šios priežasties galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

KAI KURIOMS RŪŠIMS IŠSAUGOTI REIKIA... UGNIES

Data

2020 11 10

Įvertinimas
0
Miške su ugnim.jpg

Nors miškai Lietuvoje yra akylai saugomi nuo pragaištingų gaisrų, o visuomenė informuojama apie didelį gaisringumą sausringais laikotarpiais, mokslininkai vis garsiau kalba, jog visiškas ugnies eliminavimas iš miško turi neigiamų pasekmių biologinei įvairovei. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ekspertai ir mokslininkai diskutuoja minėta tema. 

Žaibų sukelti miškų gaisrai tūkstantmečius buvo natūralus periodiškai pasitaikydavęs gamtos reiškinys. Dabartinės Lietuvos teritorijoje jie dažniausiai įsiliepsnodavo sausuose pušynuose – vadinamosiose Vakarų taigos ir Kerpinių pušynų buveinėse. Kai kurie gyvūnai ir augalai per tūkstančius metų prisitaikė prie pakartotinai kylančių gaisrų ir ugnis tapo būtina jų išlikimui. 

Buvusiose gaisravietėse įsikuria ir maitinasi Lietuvoje beveik išnykęs puošnusis žalvarnis. Medžioklei jam reikalingos ugnies palaikomos atviresnės miško aikštelės ir gaisravietėse įsikuriantys šilumamėgiai vabzdžiai. Ugnies nudeginta paklotė padeda sudygti tokioms retoms saugomoms rūšims kaip vėjalandė šilagėlė, kalninė arnika, smiltyninis gvazdikas, plačialapis skiautalūpis. Atviras ugnies suformuotas aikšteles tuoktuvėms pasirenka tetervinai. Natūraliuose Vakarų taigos miškuose, senuose retuose medynuose, apsigyvena kurtiniai. 

Valstybei pradėjus aktyviai užsiimti miškų priežiūra ir gaisrų prevencija, daliai buveinių ir rūšių iškilo pavojus išnykti. Todėl, norint jas išsaugoti, reikia panaudoti specialią gamtotvarkos priemonę – savaiminių gaisrų imitaciją, vadinamą kontroliuojamu miško paklotės deginimu. Tai aplinkosaugos ekspertų pripažintas būdas padėti gamtai, kartu išvengiant žalingų didelio masto gaisrų.

Šią gamtotvarkos priemonę jau kelis dešimtmečius sėkmingai taiko Skandinavijos šalys Suomija ir Švedija, taip pat kaimyninė Latvija. Atlikus kruopštų pasiruošimą ir būtinus tyrimus, kontroliuojamą deginimą planuojama pritaikyti ir atskirose Dzūkijos nacionalinio parko teritorijose.

Šių saugomų miško buveinių, priklausančių „Natura 2000” ekologiniam tinklui, geros būklės atkūrimu ir palaikymu rūpinasi Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miško biologijos ir miškininkystės instituto mokslininkai bei LIFE integruotasis projektas „Naturalit“, skirtas užtikrinti pilnavertę „Natura 2000” tinklo apsaugą Lietuvoje.

Plačiau – vaizdo klipe https://www.youtube.com/watch?v=INur3dd6Qzc