exclamation

Informuojame, kad nuo 2020-11-27 18:00 iki 2020-11-29 18:00 ir nuo 2020-12-04 18:00 iki 2020-12-06 18:00 bus atliekami IS infrastruktūros perkėlimo darbai. Dėl šios priežasties galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJOS 20-METIS

Data

2020 10 20

Įvertinimas
0
zemelapis_naujas.jpg

Europos kraštovaizdžio konvenciją 18 valstybių, tarp jų ir Lietuva, pasirašė 2000 m. spalio 20 d. Florencijoje. Lietuva konvenciją ratifikavo viena pirmųjų – 2002 m. spalio 3 d. Šiuo metu Konvenciją yra ratifikavusios 40 Europos valstybių. Šis tarptautinis susitarimas įpareigoja įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią, žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką ir savasties pagrindą, nustatyti ir vykdyti kraštovaizdžio politiką, plėtoti visuomenės, valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų žinias apie kraštovaizdžio vertę, vaidmenį ir pokyčius, gerinti kraštovaizdžio pažinimą, priimti apsaugą, tvarkymą ir planavimą reglamentuojančius dokumentus.

Vienas iš būdų saugoti, tvarkyti ir planuoti kraštovaizdį – saugomų teritorijų steigimas.

Kraštovaizdis yra vienas svarbiausių Lietuvos valstybinių parkų identitetą kuriančių elementų, o nuo jo apsaugos ir tvarkymo kokybės priklauso ir ekosistemų, rūšių, visos biologinės įvairovės turtingumas ir išsaugojimo galimybės. Nuo kraštovaizdžio struktūros, tinkamo jo suvokimo, priklauso ir priemonių sistema tiek gyvosios gamtos, tiek kultūros paveldo vertybių apsaugai.

Lietuvos nacionaliniai parkai įsteigti nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos ir kultūros savitumus saugoti ir tvarkyti, o regioniniai parkai – gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti.

Ratifikavusi Europos kraštovaizdžio konvenciją Lietuva įsipareigojo didinti visuomenės, privačių organizacijų ir valdžios institucijų supratingumą apie kraštovaizdžių vertę, jų vaidmenį ir pokyčius. Saugomų teritorijų sistemai veikti, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, vertybėms išsaugoti sukurtos visos reikalingos prielaidos:

-  Turime visus saugomoms teritorijoms reikalingus teisės aktus, galima juos tobulinti.
-  Veikia institucijos, reikalingos efektyviai veiklai saugomose teritorijose organizuoti.
-  Visos saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentus: ribų planus. Visi nacionaliniai ir regioniniai parkai – tvarkymo planus, esant poreikiui rengiami nauji planai, o esami nuosekliai tobulinami.
-  Parengtos valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemos, kuriuose išanalizuota morfologinė, kultūrinė ir estetinė kraštovaizdžio struktūra, lokalizuojami vertingiausi kraštovaizdžio kompleksai, elementai.
-  Konkrečios apsaugos ir tvarkymo priemonės įgyvendinamos pagal specialias programas, projektus.

Prof. Č. Kudaba „Kaip ir kiekvienas gyvuojantys gamtos tvarinys, gyvas yra ir kraštovaizdis.“, todėl kviečiame pažinti šalies saugomą kraštovaizdį keliaujant po saugomas teritorijas – apžvelkite kraštovaizdį iš apžvalgos bokštų, užsukite į lankytojų centrus, žygiuokite žygiuokite pažintiniais takais.