Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirti ir gauti duomenų, kaip šį svetainė yra naudojama.


ES BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS STRATEGIJA 2030

Data

2020 05 28

Įvertinimas
0
The-role-of-PAs-in-the-EU-2030-Biodiversity-Strategy-banner.png

2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 metų. Strategijoje įvardinti pagrindiniai biologinės įvairovės nykimo veiksniai, pateiktos priemonės, kaip reiktų saugoti Europos Sąjungos šalių biologinė įvairovę, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.

Pasaulio ekosistemų būklė per pastaruosius 50 metų labai suprastėjo. Išnykimas gresia maždaug vienam milijonui gyvūnų, augalų ir kitų organizmų rūšių. Pagrindinės jų nykimo priežastys – žemėnaudos pokyčiai, netvarus išteklių naudojimas, klimato kaita – nėra tinkamai sprendžiamos ir jų neigiamas poveikis toliau stiprėja.  Naująja ES biologinės įvairovės strategija siekiama, kad Europos biologinė įvairovė iki 2030 m. pradėtų atsigauti, taip pat kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais.

Strategijoje, siūloma nustatyti privalomus tikslus, padėsiančius atkurti pažeistas ekosistemas ir upes:

  • gerinti saugomų ES buveinių ir rūšių būklę;
  • grąžinti apdulkintojus į žemės ūkio paskirties žemę;
  • mažinti taršą;
  • žalinti miestus;
  • stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei kitą biologinei įvairovei palankią ūkininkavimo praktiką;
  • gerinti Europos miškų būklę.

Svarbiausi ES Biologinės įvairovės strategijos tikslai iki 2030 m.:

  • išplėsti ES saugomų teritorijų tinklą iki 30 proc. sausumos ir 30 proc. jūrinėse teritorijose;
  • 10 proc. visų šių saugomų teritorijų, įskaitant sengires, nustatyti kaip griežtai saugomas;
  • 30 proc. pagerinti saugomų rūšių ir buveinių būklę;
  • atkurti pažeistas ekosistemas, ypač šiltnamio efektą sukeliančias dujas efektyviai sugeriančias ekosistemas (pavyzdžiui, miškus, šlapynes), iki geros ekologinės būklės ir padidinti jų teikiamas ekosistemines paslaugas;
  • didelis dėmesys skiriamas apdulkintojų apsaugai - perėjimui prie ekologinės žemdirbystės;
  • 25 proc. ES žemės ūkio turės sudaryti ekologinė žemdirbystė.
  • 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą;
  • užtikrinti, kad 10 proc. žemės ūkio naudmenų pasižymi turtingo kraštovaizdžio ypatumais.

Lietuvoje, įgyvendinant minėtą strategiją, būtinas aktyvus biologinės įvairovės apsaugos veiksmų integravimas į kitas sritis, ypač žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, energetikos, transporto, teritorijų planavimo ir kitas.

ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. galite rasti čia.