>
2024-02-21

AR IŠSAUGOSIME BALTIJOS JŪRĄ

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra tarptautinio projekto PROTECT BALTIC, kurio pagrindinis tikslas - sukurti Baltijos jūros apsaugos pagrindus, partnerė. Šiame projekte dalyvauja 7 Baltijos jūros valstybės.

Baltijos jūra – vienas didžiausių druskėto vandens telkinių. Kadangi ši jūra yra negili, pusiau uždara, lėtos vandens cirkuliacijos, todėl vanduo čia atsinaujina maždaug per 30 metų. Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų pasaulio jūrų.

Projekte PROTECT BALTIC bus optimizuotas Pajūrio juostos apsaugos priemonių įgyvendinimas, bus aptariama kaip apriboti neigiamą žmogaus veiklos poveikį ekosistemai trigubos planetos krizės - biologinės įvairovės nykimo, klimato kaitos ir taršos - sąlygomis. PROTECT BALTIC projektas vykdomas 2023-2028 metais.

Baltijos jūros veiksmų planas (angl. Baltic Sea Action Plan) yra HELCOM strateginė priemonių ir veiksmų programa, kuria siekiama užtikrinti sveiką Baltijos jūros būklę.

Veiksmingas būdas pagerinti Baltijos jūros būklę yra saugomų teritorijų veiksmingas tvarkymas, visuomenės įtraukimas ir švietimas apie trapią Baltijos jūros ekosistemą.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistė, jūrinių saugomų teritorijų ekspertė Ieva Savickaitė vedė paskaitą Vilniaus universiteto studentams, kitai suinteresuotai publikai - apie Baltijos jūros būklę ir saugomas jūrines teritorijas. Paskui akademinė visuomenė žiūrėjo filmą „The Baltic Sea: Threats & Hope“ apie verslinės žvejybos, eutrofikacijos ir nuodingų medžiagų problematiką Baltijos jūroje.

Filme rodomi šokiruojantys faktai, kaip prieš dešimtmetį tūkstančiai tonų menkių kasdien buvo išmetamos iš žvejybinių laivų ir dėl pavėluotų politinių sprendimų menkių populiacija priartėjo prie išnykimo ribos. Filme atskleidžiamas pramoninių gyvulininkystės ūkių ir eutrofikacijos ryšys. Nevalytos nuotekos iš Rusijos fermų patenka į Baltijos jūrą ir prisideda prie „negyvųjų“ jūros dugno zonų. Taip pat dokumentiniame filme atskleidžiamas nuodingų medžiagų pavojus laukinei gamtai ir žmonėms, jų patekimo keliai. Filmą galima pažiūrėti čia

Grėsmė didėja, tačiau yra ir vilties. Padidėjo žmonių sąmoningumas. Po dešimtmečio mokslininkai praneša apie sumažėjusią taršą, sveikesnę laukinę gamtą ir švaresnį vandenį.

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie Baltijos jūros geros būklės:

  • Norint sumažinti eutrofikaciją ne tik Baltijos jūroje bet ir vidaus vandenyse, rinkitės ekologiniuose ūkiuose užaugintus produktus.
  • Jei reikia tręšti daržą ar pasėlius, rinkitės organines trąšas ir tik tokį kiekį, kurį pajėgia įsisavinti augalai.
  • Tarp pasėlių ir vandens telkinių palikite pakrančių apsaugos juostos dalį ir sodinkite želdinių juostas, kad filtruotų trąšų nuotėkį ir sumažintų į jūrą patenkančių maistinių medžiagų kiekį.
  • Mažinant taršą plastiku ir pavojingomis medžiagomis atsisakykite vienkartinių ir neperdirbamų gaminių.
  • Rinkitės natūralaus pluošto drabužius, o sintetinius skalbkite žemiausioje įmanomoje temperatūroje, kad sumažintumėte mikroplastiko išsiskyrimą.
  • Reguliariai tikrinkime savo automobilio padangų slėgį ir venkime staigaus greitėjimo ir lėtėjimo važiuodami, kad sumažintume mikroplastiko išsiskyrimą iš automobilio padangų.
  • Nereikalingus dažus, baliklius, alyvas, vaistus ir kitas pavojingas chemines medžiagas neškite į tam skirtus pavojingų medžiagų surinkimo punktus, užuot jas išmetę į kanalizaciją, tualetą ar bendro naudojimo konteinerius.