copyright

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirti ir gauti duomenų, kaip šį svetainė yra naudojama.


APSILANKIUS UŽPELKIŲ TELMOLOGINIAME DRAUSTINYJE

Data

2020 09 11

Įvertinimas
0
119147870_10158423750694373_2156540193198919282_o.jpg
BRUKNĖS

Užpelkių telmologinis draustinis Montvydinės miške yra vienas iš penkių pelkėtas ekosistemas saugančių draustinių Žemaitijos nacionaliniame parke. Šešiasdešimt penkių hektarų ploto draustinis užima buvusį Dovainių (Užpelkių) tyrelį su jį supančiais apypelkio miškais.

Respublikinio vandens ūkio projektavimo institutas 1959 m. parengė projektą šio  tyrelio-aukštapelkės  nusausinimui, durpių eksploatacijai.  Projekto rengimo metu buvo nustatyta, kad Užpelkių tyrelyje prieš pradedant jį naudoti durpių gavybai buvo 521,4 tūkstantis m³ aukštapelkinių durpių, 518,9 tūkstančiai m³ mišrų durpių ir 51,2 tūkstančiai m³ žemapelkinių durpių. Durpių storis siekė nuo 0,5 iki 8 m, sapropelio (ežerinių nuosėdų) storis buvo   0,5 m. Durpyno eksploatacija rūpinosi Plungės MSV,  čia kasamas durpes naudojo ne tik šalia esančio Dovainių kolūkio reikmėms, bet ir kitų kolūkių bei tarybinių ūkių fermų kraikui. 1973 m. dar tebebuvo sukasti kalnai durpių, geležinkelio bėgiai, bet durpių kasimas nebevyko. Žemės ūkio paskirties žemės plotų čia nėra. (Užpelkių telmologinio draustinio gamtotvarkos planas).

Šiuo metu Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos rūpesčiu yra parengtas projektas atkurti šios pažeistos aukštapelkės hidrologinį režimą. Tuo tikslu bus patvenkti sausinamieji ir magistraliniai kanalai, iškirsta dalis sumedėjusios augmenijos, atliekami kiti būtini darbai.

Užpelkių telmologiniame draustinyje telkšanti pažeista aukštapelkė yra įdomi visais metų laikais. Čia gamtinė tylos oazė, kurią sutrikdo tik gervių trimitavimas, paprastojo suopio klyktelėjimas, išskirtiniai juodųjų meletų, jerubių ar kitų paukščių balsai. Saulei mestelėjus spindulį sukrunta plazdenti įvairūs vabzdžiai, raizgius tinklus taiso vorai, drėgstančius smuikelius miklina žiogai.

Šiltamėgėms gyvatėms, gluodenams, driežams reikia daugiau saulutės šilumos, tad jie tūno po storų medžių kelmais, kurie pūpso nukastos durpingos pelkės  paviršiuje. Šiltesnio būsto ieško šaltakraujės varlės, reti, bet čia gan gausiai besiveisiantys, skiauterėtieji tritonai. Baigia žydėti viržynai, sėklojais švytuoja baltųjų saidrų plotai. Troškulį numalšinti siūlo varnauogės, vaivorai, bruknės. Saulašarės bei kažkada iškastos velėnduobės lyg veidrodžiai atspindi beribę dangaus mėlynę…

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos informacija