DUK

Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Veiklos saugomose teritorijose galimybės 5
    • 1.

      Ar galima nusikirsti savo sklype, savo žemėje esantį medį? Kokių dokumentų reikia norint nukirsti medį?

      Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 01 31 d. įsakymu Nr. DI-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas. Šis aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Juo vadovaujasi savivaldybės, išduodamos leidimus šiems darbams atlikti ir nustatyti saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką.

       Saugotinus medžius ir krūmus nupjauti, persodinti ar genėti galima tik gavus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus leidimą. Leidimai medžių pjovimui. genėjimui ar persodinimui gali būti išduodami tik žemės valdytojui, savininkui ar nuomotojui, kuriems yra pavesta prižiūrėti želdinius. Nupjaunamų saugotinų medžių ir krūmų vertę prieš išduodant leidimą apskaičiuoja Aplinkos apsaugos skyrius. Medžių ir krūmų vertė yra nustatoma patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. DI-343 ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais“. 
      Leidimai medžių pjovimui išduodami tokiems medžiams, kurių kamienai išpuvę, aplūžę, pavojingai pasvirę daugiau negu 60 laipsniu kampu ar yra džiūstantys, ligoti, užpulti kenkėjų arba praradę estetinę vertę.

       

      Atnaujinta: 2019 08 05

    • 2.

      Kokiomis plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti vandens telkiniuose, esančiuose saugomose teritorijose?

      Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Šiuo atveju leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.

      Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:- mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose;

      - arčiau kaip 100 m nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų, plūdurais pažymėtų nardymo zonų;
      - upėse;
      - vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose – zoologiniuose draustiniuose;
      - valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:
      a) kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8Kw), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos;
      b) kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 Kw), galima plaukioti visą navigacijos sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis teritorijų planavimo dokumentuose. Kiti apribojimai plaukioti plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose nustatyti Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 3.

      Kokio galingumo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti ežeruose saugomose teritorijose?

      2004 m. balandžio 15 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-187 patvirtintas „Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašas“, kuriame nustatytos aplinkosaugos sąlygos taikomos plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 4.

      Kur galima važinėti keturračiais saugomose teritorijose?

      Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, t. y. keturračiai, motociklai, mopedai. Šių transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais. Motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti pėsčiųjų, dviračių takais, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose, išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 5.

      Kokia ūkinė veikla galima ir kokia draudžiama saugomose teritorijose esančiuose miškuose? Kokių dokumentų reikia norint įveisti mišką?

      Veiklą miškuose, jų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja LR Miškų įstatymas. Šiame įstatyme yra nurodomos galimos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:
      I grupė – rezervatiniai miškai. Šiuose miškuose miško kirtimai, išskyrus LR saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.
      II grupė – specialios paskirties miškai. Šioje grupėje skiriami: 
      A – ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai; 
      B – rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.
      III grupė – apsauginiai miškai. Šiuose miškuose plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau kertant plynai, biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Tačiau plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.
      IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:|
      1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
      2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

      Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai, tvirtinami Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos.

      Žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – Žemėtvarkos skyrius) pagal žemės buvimo vietą turi pateikti:
      1. Prašymą išduoti Leidimą, kuriame nurodoma:

      1.1. prašymo surašymo data ir vieta;
      1.2. teritorinio skyriaus, kuriam pateikiamas prašymas, pavadinimas;
      1.3. numatomo apsodinti mišku žemės sklypo plotas, ha;
      1.4. žemės sklypo, kuriame pageidaujama įveisti mišką, kadastro numeris;
      1.5. fizinio asmens arba įgalioto asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas, fizinio asmens kodas arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos kodas, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, el. pašto adresas arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai.

      2. Žemės sklypo plano M1:10 000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, kopiją.
      3. Atstovavimą patvirtinantį dokumentą (jeigu prašymą pasirašo savininko atstovas).
      4. Užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos įregistravimo pažymėjimo arba jį atitinkančio dokumento (jei Prašymą pateikia užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, neįsteigę Lietuvoje atstovybės ar filialo) kopiją.
      Daugiau informacijos apie Nacionalinės žemės tarnybos teikiamas paslaugas ir išduodamus leidimus dėl miško įveisimo, galima rasti čia.
      Jei žemės sklypas, kuriame planuojamas miško įveisimas, patenka į valstybinį parką, valstybinį draustinį ar „Natura 2000“ teritoriją, Žemėtvarkos skyrius, gavęs savininko prašymą įveisti mišką, papildomai kreipiasi  į saugomos teritorijos direkciją dėl išvados, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje. Kreipiantis į saugomos teritorijos direkciją išvados, reikia patikti šiuos dokumentus:

      1. Prašymą. Jei dokumentus saugomos teritorijos direkcijai teikia Žemėtvarkos skyrius – žemės savininko prašymo kopiją;
      2. Žemės nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančio dokumento kopiją;
      3. Sklypo, kuriame planuojama įveisti mišką, plano kopiją;
      4. Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo) arba bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), patvirtintą notaro (jei žemės sklypas, kuriame planuojama veisti mišką, valdomas bendra daline arba jungtine nuosavybės teise);
      5. Žemės savininko mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu prašymo teikimo metu jis yra išduotas paveldėtojui), kai prašymą teikia mirusio fizinio asmens žemės sklypo paveldėtojas.

      Atnaujinta: 2019 07 29