• Saugomų teritorijų direkcijų atitinkamose srityse vykdoma veikla 1
  • Statybos saugomose teritorijose 9
    • 1.

      Ar galiu be projekto pasistatyti malkinę, pirtį, garažą?  

      Jeigu išvardinti statiniai yra sodybos priklausiniai, tokiu atveju be statinio projekto galima statyti I grupės nesudėtingus statinius (t. y., jei statiniai yra ne didesni nei 50 m2 bendrojo ploto), išskyrus jų statybą Kuršių nerijoje. Tačiau pažymėtina tai, kad sodybų pastatų formos, dydžiai, statybinės medžiagos ir kt. yra reglamentuotos valstybinių parkų apsaugos reglamentuose. Taigi, net statant pastatą be projekto, privaloma paisyti teisės aktų reikalavimų dėl jų statybos. Be to, pirties statyba yra reglamentuota Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 d., kurioje įtvirtinta, kad sodybose ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose už pakrantės apsaugos juostos ribų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 m2 bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis  skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo  ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 2.

      Ar galima formuoti naujas ūkininko sodybas parko teritorijoje? Kur galima kurti ūkininko ūkio sodybą?

      Valstybiniuose parkuose ūkininko sodybas leidžiama kurti teritorijose, kuriose valstybinių parkų tvarkymo planuose numatyta naujų sodybų statyba, išskyrus konservacinio funkcinio prioriteto zonose ir gyvenamosiose zonose, kuriose yra žemės sklypams nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o ūkininkų sodybos yra kuriamos žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (Žemės įstatymo 25 str.).

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 3.

      Ar galima parko teritorijoje statyti stogines veršeliams žemės ūkio paskirties žemėje?

      Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki 150 kvadratinių metrų.

      Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma valstybinio parko nuostatuose.  

      Atnaujinta: 2019 08 05

    • 4.

      Ar galima įsirengti lieptą saugomoje teritorijose? Kokių dokumentų reikia norint statyti lieptą?

      Lieptų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m2 ploto. Jei viršvandenės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos, iki 2 m pločio. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinėse ir gyvenamosiose zonose liepto matmenys gali būti ir didesni, jie nustatomi statinio projekto sprendiniuose.

      Jei lieptas yra II grupės nesudėtingas statinys, tokiu atveju turi būti parengtas supaprastintas statinio projektas, kuriam turėtų pritarti saugomos teritorijos direkcija ir rajono savivaldybės architektas.

      Statant lieptus urbanizuotose rekreacinėse teritorijose, kuriose galima ir neypatingų statinių statyba, rengiamas neypatingo statinio projektas.

      Visais atvejais būtina gauti vandens telkinio savininko (valdytojo) sutikimą.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 5.

      Kokių dokumentų reikia norint įrengti tvorą?

      Tvorų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Sodybas leidžiama aptverti ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis tvoromis (medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių, išskyrus horizontalias lentas) be cokolių. Tokia tvora tikėtina bus I grupės nesudėtingas statinys. Tokiems statiniams projekto ar statybos leidimo nereikia, išskyrus atvejus, kai tvora tveriama Kuršių nerijoje arba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. 

       

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 6.

      Ar savo sklype, kuris patenka į saugomą teritoriją, galiu išsikasti kūdrą? Kokių dokumentų reikia?

      LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad draustiniuose yra draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius potvynių užliejamose teritorijose, o potvynių neužliejamose teritorijose viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis naujus dirbtinius vandens telkinius, nesusijusius su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro.

      Reikalavimai dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui pateikiami 2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-590/3D-583 „Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

      Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra.žiamo maksimalaus užstatymo ploto, vagonėlį galima  pertvarkyti į sodybos priklausinį (nesudėtingą statinį).

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 7.

       Ar galima vagonėlį laikyti valstybiniame parke namų valdoje?

       

      Valstybiniame parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus) namų valdose.
      Tačiau pažymėtina tai, kad teisės aktai nedraudžia esamose sodybose kilnojamuosius objektus pertvarkyti į statinius (sodybos priklausinius). Jeigu sodybos (namų valdos) pastatais užstatytas žemės plotas neviršija teisės aktuose leidžiamo maksimalaus užstatymo ploto, vagonėlį galima  pertvarkyti į sodybos priklausinį (nesudėtingą statinį).

       

      Atnaujinta: 2019 08 05

    • 8.

      Kokia statybos rūšis yra šlaitinio stogo dengimas? Ar tokiems darbams reikalingas statybos leidimas?

      Stogo dangos keitimas yra priskirtas statybos rūšiai „paprastasis remontas“. Keičiant šlaitinio stogo dangą kito tipo danga, pakeičiant dangą laikančias konstrukcijas to paties tipo konstrukcijomis, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, laikoma nebe statinio rekonstravimu, o paprastuoju remontu. Tokius darbus vykdant saugomoje teritorijoje užtenka supaprastinto statinio projekto, suderinto su rajono Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus atsakingu darbuotoju. Tačiau tokiame supaprastintame projekte nebereikia pateikti sklypo plano su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir kt.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 9.

      Ką galima statyti saugomoje teritorijoje?

      Statybų galimybės saugomose teritorijose įtvirtintos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme. Statybos yra draudžiamos tik valstybiniuose rezervatuose.
      Statybų galimybės draustiniuose ir valstybiniuose parkuose yra įtvirtintos 9 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatose. Čia nustatyta, kad: leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio/valstybinio parko steigimo tikslais, kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai išimtys nustatytos šių straipsnių nuostatose; leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose ir buvusios sodybos vietoje; statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose; leidžiama statyti naujus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

      Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir draustinių bei biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama statyti tik statinius, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas, didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą (19 str.).

      Atnaujinta: 2019 07 29

  • Veiklos saugomose teritorijose galimybės 5
    • 1.

      Ar galima nusikirsti savo sklype, savo žemėje esantį medį? Kokių dokumentų reikia norint nukirsti medį?

      Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 01 31 d. įsakymu Nr. DI-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas. Šis aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Juo vadovaujasi savivaldybės, išduodamos leidimus šiems darbams atlikti ir nustatyti saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką.

       Saugotinus medžius ir krūmus nupjauti, persodinti ar genėti galima tik gavus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus leidimą. Leidimai medžių pjovimui. genėjimui ar persodinimui gali būti išduodami tik žemės valdytojui, savininkui ar nuomotojui, kuriems yra pavesta prižiūrėti želdinius. Nupjaunamų saugotinų medžių ir krūmų vertę prieš išduodant leidimą apskaičiuoja Aplinkos apsaugos skyrius. Medžių ir krūmų vertė yra nustatoma patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. DI-343 ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais“. 
      Leidimai medžių pjovimui išduodami tokiems medžiams, kurių kamienai išpuvę, aplūžę, pavojingai pasvirę daugiau negu 60 laipsniu kampu ar yra džiūstantys, ligoti, užpulti kenkėjų arba praradę estetinę vertę.

       

      Atnaujinta: 2019 08 05

    • 2.

      Kokiomis plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti vandens telkiniuose, esančiuose saugomose teritorijose?

      Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Šiuo atveju leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.

      Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:- mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose;

      - arčiau kaip 100 m nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų, plūdurais pažymėtų nardymo zonų;
      - upėse;
      - vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose – zoologiniuose draustiniuose;
      - valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:
      a) kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8Kw), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos;
      b) kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 Kw), galima plaukioti visą navigacijos sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis teritorijų planavimo dokumentuose. Kiti apribojimai plaukioti plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose nustatyti Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 3.

      Kokio galingumo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti ežeruose saugomose teritorijose?

      2004 m. balandžio 15 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-187 patvirtintas „Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašas“, kuriame nustatytos aplinkosaugos sąlygos taikomos plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 4.

      Kur galima važinėti keturračiais saugomose teritorijose?

      Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, t. y. keturračiai, motociklai, mopedai. Šių transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais. Motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti pėsčiųjų, dviračių takais, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose, išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 5.

      Kokia ūkinė veikla galima ir kokia draudžiama saugomose teritorijose esančiuose miškuose? Kokių dokumentų reikia norint įveisti mišką?

      Veiklą miškuose, jų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja LR Miškų įstatymas. Šiame įstatyme yra nurodomos galimos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:
      I grupė – rezervatiniai miškai. Šiuose miškuose miško kirtimai, išskyrus LR saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.
      II grupė – specialios paskirties miškai. Šioje grupėje skiriami: 
      A – ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai; 
      B – rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.
      III grupė – apsauginiai miškai. Šiuose miškuose plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau kertant plynai, biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Tačiau plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.
      IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:|
      1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
      2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

      Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai, tvirtinami Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos.

      Žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – Žemėtvarkos skyrius) pagal žemės buvimo vietą turi pateikti:
      1. Prašymą išduoti Leidimą, kuriame nurodoma:

      1.1. prašymo surašymo data ir vieta;
      1.2. teritorinio skyriaus, kuriam pateikiamas prašymas, pavadinimas;
      1.3. numatomo apsodinti mišku žemės sklypo plotas, ha;
      1.4. žemės sklypo, kuriame pageidaujama įveisti mišką, kadastro numeris;
      1.5. fizinio asmens arba įgalioto asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas, fizinio asmens kodas arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos kodas, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, el. pašto adresas arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai.

      2. Žemės sklypo plano M1:10 000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, kopiją.
      3. Atstovavimą patvirtinantį dokumentą (jeigu prašymą pasirašo savininko atstovas).
      4. Užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos įregistravimo pažymėjimo arba jį atitinkančio dokumento (jei Prašymą pateikia užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, neįsteigę Lietuvoje atstovybės ar filialo) kopiją.
      Daugiau informacijos apie Nacionalinės žemės tarnybos teikiamas paslaugas ir išduodamus leidimus dėl miško įveisimo, galima rasti čia.
      Jei žemės sklypas, kuriame planuojamas miško įveisimas, patenka į valstybinį parką, valstybinį draustinį ar „Natura 2000“ teritoriją, Žemėtvarkos skyrius, gavęs savininko prašymą įveisti mišką, papildomai kreipiasi  į saugomos teritorijos direkciją dėl išvados, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje. Kreipiantis į saugomos teritorijos direkciją išvados, reikia patikti šiuos dokumentus:

      1. Prašymą. Jei dokumentus saugomos teritorijos direkcijai teikia Žemėtvarkos skyrius – žemės savininko prašymo kopiją;
      2. Žemės nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančio dokumento kopiją;
      3. Sklypo, kuriame planuojama įveisti mišką, plano kopiją;
      4. Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo) arba bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), patvirtintą notaro (jei žemės sklypas, kuriame planuojama veisti mišką, valdomas bendra daline arba jungtine nuosavybės teise);
      5. Žemės savininko mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu prašymo teikimo metu jis yra išduotas paveldėtojui), kai prašymą teikia mirusio fizinio asmens žemės sklypo paveldėtojas.

      Atnaujinta: 2019 07 29

  • Lankymasis saugomose teritorijose 4
    • 1.

      Kodėl negalima lankytis dalyje saugomų teritorijų balandžio–rugpjūčio mėnesiais?

      Gamtiniuose draustiniuose ir kitose gamtiniu požiūriu ypač vertingose teritorijose yra draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., nes tuo metu gamtoje vyksta daug gyvybiškai svarbių procesų – paukščių perėjimas, jauniklių vedimas ir pan., todėl bet koks trikdymas gali turėti ypatingai neigiamą poveikį gamtinei aplinkai.

      Yra nustatomi išimtiniai atvejai, kai gamtiniuose draustiniuose atliekami leidžiami žemės ar miškų ūkio darbai, draustinio tvarkymo darbai, mokslo tiriamieji darbai, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė, lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat stichinių nelaimių atvejus (audros, gaisrų, kenkėjų ir ligų židinius).

      Pavasarį keliaudami į saugomas teritorijas visuomet pasitikslinkite lankymosi galimybes kreipdamiesi į saugomos teritorijos direkciją arba Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 2.

      Ar privaloma įsigyti saugomų teritorijų lankytojo bilietą?

      Nuo 2015 m. gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvestas savanoriškas valstybinių parkų lankytojo bilietas skirtas ekologinio mąstymo žmonėms, kuriems rūpi  gamta, kraštovaizdžio vertybės, gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Saugomų teritorijų lankytojo bilietas yra savanoriškas.

      Tačiau visuomet esame dėkingi lankytojams, kurie įsigiję lankytojo bilietą taip išreiškia pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų užtikrinti šių teritorijų apsaugą, tvarkymą, infrastruktūros lankytojams įrengimą, priežiūrą ir atnaujinimą.

      Daugiau informacijos apie saugomų teritorijų lankytojo bilietą – http://www.vstt.lt/VI/index.php#a/2630 

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 3.

      Ar galima parko teritorijoje statyti palapines? Ar galima parko teritorijoje kūrenti laužus?

      Statyti palapinę saugomose teritorijose galima tik tose vietose, kurios oficialiai nurodytos saugomų teritorijų tvarkymo dokumentuose. Juose pateikiama informacija apie jau esamas ir dar rengiamas stovyklavietes, todėl patariama pirmiausia paskambinti į parko, kurio teritorijoje jos yra, direkciją.

      Laužus saugomose teritorijose galima kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose (stovyklavietėse, poilsiavietėse, kempinguose), kaip tai numatyta atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose.

      Taip pat reikia žinoti, kad draudžiama sugrėbtas, surinktas žoles, nendrių, medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpynuose, vietose, esančiose arčiau nei 100 metrų iki miško, taip pat miestuose ir miesteliuose.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 4.

      Kur galima rasti informaciją apie lankymosi galimybes saugomose teritorijose?

      Atsakymas. Visa aktuali informacija lankytojams pateikiama saugomų teritorijų direkcijų svetainėse, kurių adresus rasite - http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/46.Taip pat internetinėje svetainėje - https://pamatyklietuvoje.lt/parkai. Beveik visi valstybiniai parkai ir valstybiniai rezervatai turi lankytojų centrus, kuriuose geriausiai pradėti pažintį su saugomomis teritorijomis, planuoti savo kelionę. Lankytojų centruose teikiama informacija apie saugomų teritorijų gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybe. Centruose organizuojami gamtiniai ir kultūriniai renginiai, seminarai, veikia nuolatinės interaktyvios ekspozicijos. 2015 m. Vilniuje, Antakalnio g. 25 buvo atidarytas saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras. Tai vartais į saugomas teritorijas, kuriuos pravėrus galima susipažinti ne tik su Lietuvos, bet ir su pasaulio saugomomis teritorijomis.

      Saugomos teritorijos yra pritaikomos lankymui – įrengiama lauko informacinė sistema (rodyklės, informaciniai stendai ir pan.), pažintinė infrastruktūra, apžvalgos bokštai. Saugomų teritorijų direkcijų specialistai stengiasi užtikrinti, kad lauko informacinė sistema būtų nuolatos prižiūrima, tvarkinga ir sudarytų sąlygas lankytojams pažinti saugomas teritorijas, tačiau pasitaiko atvejų kuomet patys lankytojai gadina infrastruktūra, kurios atkūrimas vėliau brangiai kainuoja, o kitiems lankytojams kelia ir pavojų. 

      Atnaujinta: 2019 07 29

  • Bendri klausimai 2
    • 1.

      Kaip ir kur galima gauti  duomenis apie saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų augavietes bei radavietes?

      Informacija apie saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų augavietes ir radavietes pateikiama Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, kurios prieigos adresas https://sris.am.lt/portal/.

      Naudotojas gali teikti prašymus prieigos prašymui, tuomet jam suteikiama teisė matyti tikslias augaviečių ir radaviečių koordinates, teikti duomenis apie naujas saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių augavietes arba radavietes, atskirais atvejais naudotojui gali būti suteikiama teisė tikrinti kitų naudotojų pateiktos informacijos korektiškumą. Duomenys gali būti teikiami interaktyviame žemėlapyje arba galima atsisiųsti konkrečios saugomos rūšies išrašą.

      Atnaujinta: 2019 07 29

    • 2.

      Ar mano sklypas patenka į saugomas teritorijas?

      Informacija apie saugomas teritorijas yra pateikiama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastre, kurios prieigos adresas https://stk.am.lt/portal/ .

      Bet kuris sklypo savininkas gali gauti informaciją iš saugomų teritorijų valstybės kadastro ar sklypas pakliūna į saugomas teritorijas. Sklypų savininkai (pateikus prašymą) gali būti informuojami apie konkrečių saugomų teritorijų duomenų pasikeitimus. Sklypų savininkai, turintys atitinkamas teises, gali gauti erdvinius saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis. Bet kuris pilietis gali gauti viešai teikiamus saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis ir statistinę informaciją. 

      Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre yra tvarkomi ir kaupiami tokie duomenys ir informacija:
      Bendrieji kadastro objektų (rezervatų, draustinių, paveldo objektų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, parkų ir kt.) duomenys. Pvz. pavadinimas, steigėjas, įsteigimo ir įregistravimo datos, steigimo tikslas, objekto vieta ir kt.

      Specifiniai erdvinių duomenų rinkinio „Saugomos teritorijos“ duomenys. Pvz., gamtos paveldo objekto charakteristika (geologinių objektų aukštis, ilgis, plotis ir kt., hidrogeologinių objektų orografinė padėtis, uolienos, cheminės savybės ir kt.), atkuriamųjų ir genetinių sklypų išteklių būklė ir kt. Detalesnė informacija apie kadastre tvarkomus ir kaupiamus duomenis ir informaciją yra pateikiama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų III skyriuje.

      Dėl papildomos informacijos visuomet galite kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą arba atitinkamą saugomos teritorijos direkciją apie galimas veiklas saugomose teritorijose.
      Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

      Atnaujinta: 2019 07 29