Jaunieji miško bičiuliai

Jaunųjų miško bičiulių komanda iš Lietuvos Čekijoje vykusiame tarptautiniame konkurse „Young People in European Forests 2019“ laimėjo 2-ąją vietą!

Jaunosioms miško bičiulėms iš Prienų „Žiburio“ gimnazijos teko įveikti nemažai iššūkiu: merginos sprendė sudėtingus testus, pristatė Lietuvos bei Europos miškų aktualijas, dalyvavo praktinėje veikloje miške.

Susumavus visų užduočių rezultatus paaiškėjo, kad komandos iš Lietuvos surinktų balų skaičius - vienas didžiausių, todėl miško bičiulės iš Lietuvos garbingai iškovojo 2-ąją vietą! Šiais metais sekėsi ir kitoms Baltijos šalims, kadangi 1-ąją vietą laimėjo komanda iš Estijos, 3-ąja vietą iškovojo Čekija.

Dalyvaudamos konkurse miško bičiulės ne tik atskleidė žinias apie miškus ir miškų santykį su vandeniu, bet ir įgijo naujų teorinių bei praktinių žinių apie saugomas teritorijas, miško ekosistemą ir jos išsaugojimo svarbą, patobulino anglų kalbos žinias.

Sveikiname jaunąsias gamtininkes: Airidą, Pauliną, Ugnę ir jų mokytoją Rasą bei linkime sėkmės ateities konkursuose! 

Tarptautinis jaunųjų miško bičiulių konkursas „Jaunimas Europos miškuose“ (angl. „Young People in European Forests“ – YPEF) jau prasidėjo!

Lietuva 2019 metais turėjo unikalią galimybę organizuoti jaunuosius miškininkus vienijantį konkursą, kuriame dalyvavo moksleiviai net iš 8 Europos šalių! Šiais metais konkursas vyksta Čekijoje.

Čekijoje Lietuvai atstovauja Jaunųjų miško bičiulių komanda iš Prienų „Žiburio“ gimnazijos, nugalėjusi tarptautinio konkurso nacionaliniame ture. Jaunosioms gamtininkėms: Ugnei Karpavičiūtei, Paulinai Mozūraitei ir Airidai Vaikšnytei  tarptautiniame konkurse šiais metais teks atskleisti savo žinias ne tik apie mišką, bet ir apie miško santykį su vandeniu, kadangi 2019 m. konkurso tema – Miškas ir vanduo.

Tarptautinis konkursas „Jaunimas Europos miškuose“ (YPEF) suteikia galimybę jaunimui įgyti naujų miškininkystės ir gamtosaugos žinių, bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos šalių miško bičiuliais. Konkursas skatina domėtis ne tik savo krašto, bet ir kitų Europos šalių miškais, biologine įvairove, saugomomis rūšimis. Dalyvaudami šiame konkurse moksleiviai gilina žinias apie visos Europos aplinkos apsaugą ir tvarią miškininkystės plėtrą, apie biologinę įvairovę bei jos nykimo priežastis, apie Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Jaunieji miško bičiuliai iš visos Lietuvos linki didžiausios sėkmės šauniajai merginų komandai, lydimai biologijos mokytojos Rasos Kučinskienės ir palaikymo komandos iš Lietuvos!

 


2019 m. jauniesiems miško bičiuliams, stojantiems į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškininkystės ir Taikomosios ekologijos studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, pridedamas 1 papildomas balas.Skubėkite pasinaudoti šia galimybe.Prašymų studijuoti registracijos I etapas vyksta iki liepos 22 d. 15 val.Tel. pasiteirauti  8 37 752282 arba 868795764.

Jaunieji miško bičiuliai su Šiaurės Lietuvos gamta susipažįsta stovyklaudami Žagarės regioniniame parke, kuriame kaip ir pernai vyksta stovykla „Mūsų žalioji vasara“. Stovyklautojai kartu su Žagarės regioninio parko direkcijos ekologu Sauliumi Grigaliūnu ir stovyklos vadovais lankėsi gamtiniu požiūriu vienoje vertingiausių regioninio parko vietų – Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje.

Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje aptinkamos visų tipų pelkės: aukštapelkės, žemapelkės ir tarpinio tipo pelkės, todėl Jaunieji miško bičiuliai galėjo geriau suprasti šio išskirtinio gamtinio komplekso mokslinę, gamtinę, estetinę, biologinę vertę.

Eidami ilgiausiu Lietuvoje Mūšos tyrelio pažintiniu takų (tako ilgis beveik 4,5 km), kuris įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, stovyklautojai susipažino su skirtingų tipų pelkių augalija, gyvūnija, apžiūrėjo Miknaičių ežerą ir kitus ežerėlius, pasigrožėjo Mūšos ir Juodupio upeliais.

Stovyklose „Mūsų žalioji vasara“ Jaunieji miško bičiuliai leidžia laikai ne tik įdomiai, prasmingai, bet ir naudingai. Miško bičiuliai dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuose gilina žinias apie Lietuvos miškus, saugomas teritorijas. Keliaudami į gamtą kartu su saugomų teritorijų direkcijų specialistais – įvairių sričių gamtininkais, susipažįsta ir atranda gamtos lobius, įgyja naujų žinių ir įgūdžių, dalinasi patirtimis, ugdo meilę gimtajam kraštui ir jo vertybėms.

Konkurso „Miško draugas“ dalyviams, aktyviausiems jauniesiems miško bičiuliams (iš dešimties būrelių – po 7 narius) organizuojamos keturios vasaros stovyklos „Mūsų žalioji vasara“ šalies saugomų teritorijų gamtos mokyklose. Pirmoji stovykla buvo surengta Sirvėtos regioniniame parke (birželio 21-27 dienomis). Antroji – Varnių regioniniame parke (liepos 8-14 dienomis), trečioji vyks Dzūkijos nacionaliniame parke (liepos 30 d. – rugpjūčio 5 d.), ketvirtoji – Žagarės regioniniame parke (rugpjūčio 14 – 20 dienomis).  

... Liepos 10-ąją, atvykus prie Varnių regioninio parko Gamtos mokyklos pastato, viduje girdėjosi ūžesys – tarsi bitės būtų įsikūrusios. Tačiau tos bitės – jaunieji miško bičiuliai, atvykę iš skirtingų Lietuvos vietų. Jiems stovyklavimui skirtoji savaitė nuvinguriavo kaip viena diena. 

... Savaitės pradžioje Linas Šedvilas, Varnių regioninio parko direkcijos kultūrologas, tarsi nuklausęs, jog niekas iš atvykėlių nekalba žemaitiškai, tuoj ėmėsi kaimo daraktoriaus pareigų. Žinoma, puolė su atvykėliais „rokoutės žemaitėška“. Ne tik kalbėtis, o ir parašyti į namus kokį atviruką atvirai žemaitišku palinkėjimu. Na, jei tądien stovyklausti atvykusiems ir ne visai gerai buvo pratintis prie žemaičių ruodos, tai vakarop – talentų vakaras. Visi galėjo kuo puikiausiai pasirodyti! 
Pralinksmėti buvo pats metas, nes kitądien laukė biologės Giedrės Bajorūnienės organizuojamas žygis į pačią Debesnų pelkę. Ne uodus pažįstant, o augalus. (Nors galėjo nutikti ir atvirkščiai...) Jei kas kiek nuliūdo pelkėje, po pietų laukė pasimatymas su gražuoliu Lūksto ežeru, gintarą dovanojančiu. Ir niekur tokio ežero Lietuvoje nėra. Tuo patikino ta pati Giedrė Bajorūnienė. 
Jei kam pavyko (ar nepavyko) gintarą prie Lūksto ežero sužiūrėti, Linas Šedvilas tądien dar pralinksmino etniniais šokiais ir žaidimais.
... Tądien, kai atvykome į svečius pas jaunuosius miško bičiulius (įsikūrusius Ožtakiuose, visai greta Varnių, tačiau ne ant bruko, o žaliajame kaime), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Diana Rakauskaitė tarsi pakvietė visus į visos saugomas teritorijas. Pakvietė išmoningai, viktoriną stovyklos dalyviai surengdama. 

Žinoma, viktorina buvo apie saugomas teritorijas Lietuvoje. Šventinė ir atostogaujantiems skirtoji viktorina – vaikams juk atostogos! Na, teiravosi Diana Rakauskaitė apie tai, kuris nacionalinis parkas yra įsteigtas anksčiausiai; kuris ežeras Lietuvoje yra ilgiausias; kaip vadinama varlytė, kuri laipioja medžiais; kur suka lizdus juodieji gandrai; kuris medis Lietuvoje yra aukščiausias; kas pavaizduota Dzūkijos nacionalinio parko herbo apačioje; kaip ilgai miega didžioji miegapelė ir t.t. Galop buvo išsiaiškinta ir kur Lietuvoje tau netikėtai gali prasmegti žemė po kojomis, t.y. patsai, žiū, prasmengi... 

... Tądien jau minėtas Linas Šedvilas jau taikėsi visus prasmegdinti ar skandinti kūlgrindoje (ar greta jos – kam kas pasiseks...), tačiau visas kortas sumaišė Lino kolega iš Varnių regioninio parko direkcijos Andrius Bajorūnas. Jis pasiūlė labai intriguojantį užsiėmimą – pasimatymą su bebrais. Sako, jog bebrai tądien jaunuosius miško bičiulius bus matę, tačiau ar girios draugai bebrus matė?.. Na, jei ir nematė, tai daug sužinojo – vyriausiasis specialistas Andrius Bajorūnas net šūsnį popierių visiems išdalijo, kad apie bebrų klestėjimą vidaus vandenyse visi kuo daugiau sužinotų. 

... Gaila, tačiau jau reikėjo išvykti, tik pamosavome tiems, kurie eina į pasimatymą su darbščiaisiais bebrais, juk šiems visai ne politika parūpsta, nors ir stato vandenims užtvankas. 

Kitądien tas pats visažinis Andrius Bajorūnas, tarsi bebrų visai nepamiršdamas, klojo visą tiesą apie maistą gamtoje ir iš gamtos, o jau vėliau pasakojo apie ekstremalią gamtoseką, apie geometriją gamtoje, apie... 

Žinoma, vėliau laukė ir ėjimas garsiuoju Jomantų miško taku, ir ne mažiau garsus Žvėrinčius, su jo egzotiškais gyventojais, ir toji kūlgrinda, kuri tokia žavinti net ir lyjant ir termometro noselei kyšant kažkur ties 15 laipsnių šilumos... 

Būta dar ir kitokių įdomių dalykų, tačiau atvykėliui ne stovyklauti, o apie stovyklautojų gyvenimą aprašyti, laikas buvo matuojamas ne savaite, o pusdieniu. 
„Man dar ne atostogų metas“, – tariau sau prieš išvykdamas iš Ožtakių, iš Varnių, atsisveikindamas ir su puikia senovės išmintis ir gyvenseną bei tikėjimą įprasminančia Varnių katedra (joje taipogi lankėsi stovyklautojai). 

Leidinio „Girinukas" straipsnis

Gegužės 28 d. Nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25) vyko finalinis Jaunųjų bičiulių konkurso „Miško draugas“ renginys. Renginyje dalyvavo daugiau nei 100 jaunųjų miško bičiulių ir jų vadovų. Buvo įteiktos padėkos ir prizai, o laimėjo VISI!

Konkurso tikslas: išrinkti aktyviausius JMB būrelius. Šiame konkurse buvo vertinami JMB būrelių darbai - savo veiklos aprašymai su nuotraukomis ir informacijos spaudoje kopijomis apie tai, kaip būreliai įgyvendina miškininkystės, gamtos apsaugos principus, propaguoja miško saugojimą, bendradarbiauja su bendruomenės nariais ir kt.

Konkursas buvo vykdomas šiais etapais:
I etapas. Iki 2019 m. balandžio 15 d. – veiklos, propaguojančios miškosaugos ir gamtosaugos idėjas, organizavimas (praktinių darbų miškuose atlikimas, straipsnių rašymas, plakatų kūrimas, stendų įrengimas, lankstinukų, skrajučių kūrimas ir platinimas, akcijų ir talkų organizavimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, konkursuose ir kt. veikla).
II etapas. Iki 2019 m. gegužės 15 d. – JMB būreliai pateikė vykdytos veiklos aprašymą su priedais(fotonuotraukomis, informacijos spaudoje kopijomis, vaizdo bei garso įrašais ir kt.). Konkurso komisija išrinko labiausiai pasižymėjusius būrelius. 
III etapas – baigiamasis. JMB konkurso nugalėtojai paskelbiami ir apdovanojami   2019 m. gegužės 28 d. renginio metu.

Konkurso MIŠKO DRAUGAS nugalėtojai:
I vieta - JMB „Miško meistreliai“ (Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazija). Vadovas - Romas Kupčinskas.
II vieta - „Girinukas“ (Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija). Vadovė – Loreta Pocienė. 
III vieta - JMB „Eiguliukai“ (Panevėžio raj. Miežiškių pagrindinė mokykla). Vadovė - Vaida Sarapienė. 
Konkurso MIŠKO DRAUGAS aktyviausi dalyviai:
„Miško meistreliai“ Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazija, vad. Romas Kupčinskas
„Girinukas“ Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija, vad. Loreta Pocienė
„Eiguliukai“ Panevėžio r. Miežiškių pagrindinė mokykla, vad. Vaida Sarapienė
„Jaunuolynas“ Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazija, vad. Kristina Ražienė
„Atžalynas“ Jurbarko r. Viešvilės pagrindinė mokykla, vad. Vaida Jakaitytė
„Verkniukai“ Trakų r. Aukštadvario gimnazija, vad. Česlova Pociūnienė
„Gamtos bičiuliai“ Panevėžio r. Paliūniškių pagrindinė mokykla, vad. Vaida Sarapienė
„Girinukai“ Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazija, vad. Rasa Gaidienė
„Bebriukai“ Trakų r. Onuškio Donato Malinausko gimnazija, vad. Alma Žukauskienė
„Skroblas“ Tauragės r. Žygaičių gimnazija, vad. Viktorija Beitienė
„Lūšiukai“ Vilniaus r. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazija, vad. Jūratė Taučiuvienė

Aktyviausi 7 mokiniai iš kiekvienos bičiulių komandos gavo pakvietimus į vasaros stovyklas: „Mūsų žalioji vasara“ saugomų teritorijų gamtos mokyklose!

Sveikiname konkurso MIŠKO DRAUGAS nugalėtojus ir aktyviausius JMB būrelius!

 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) organizuoja konkursą „Miško draugas“.

Jame gali dalyvauti Jaunųjų miško bičiulių (JMB) būreliai, tuntai, klubai, mokyklinės girininkijos, saugomų teritorijų gamtos mokyklos.
Konkurso MIŠKO DRAUGAS tikslas – skatinti jaunuosius miško bičiulius sodinti medelius, tvarkyti pažintinių takų ir miško infrastruktūrą, rinkti šiukšles miške, talkinti gamtoje ir pan.

Norintieji dalyvauti konkurse JMB būreliai turi iki gegužės 15 d. pateikti savo veiklos aprašymą ir jį arba atsiųsti elektroniniu paštu lankytojucentras@vstt.lt, arba įrašytą į elektroninę laikmeną perduoti VSTT (Antakalnio g. 25, LT-10312 Vilnius).

Nugalėtojai bus paviešinti per šiam tikslui skirtą renginį gegužės 28 d. Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre. Konkurso rezultatai bus paskelbti JMB feisbuko paskyroje, periodiniame leidinyje „Girinukas“. 

Aktyviausi JMB būrelių atstovai galės nemokamai dalyvauti vasaros stovyklose „Mūsų žalioji vasara”, kurios vyks saugomų teritorijų gamtos mokyklose.

Balandžio 10-11 d. Panevėžio Gamtos mokykloje vyko mokinių gamtininkų mokslinė konferencija „Aplinka ir aš“. Iš viso buvo perskaityti 22 pranešimai.

Paliūniškio pagrindinės mokyklos JMBS būrelio „Gamtos būrelio“ nariai Vytaras Sarapas, Livija Mardosaitė, Arūnė Nakvosaitė pristatė tiriamąjį darbą „Želdinių ir žėlinių apsaugos nuo žvėrių būdai Pyvesos girininkijoje“.

Miežiškių pagrindinės mokyklos JMBS būrelio „Eiguliukai“ nariai Donatas Kazlauskas, Ainius Urbonas, Gabija Kulbytė, Arvydas Damoševičius pristatė tiriamąjį darbą „Žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege“.

Pranešimus pristatė konferencijos dalyviai iš kitų miesto ir rajono mokyklų. Dalyvių darbai buvo įvertinti diplomais.

Dalyviams buvo įdomu dalyvauti konferencijoje, įgauti patirties, susipažinti su kitų mokinių darbais.

Balandžio 18d. Miežiškių pagrindinės mokyklos JMB "Eiguliukai" dalyvavo miško sodinimo akcijoje

"Mes - Miežiškių pagrindinės mokyklos JMBS "Eiguliukai" su džiaugsmu vykome į Raguvos girininkiją sodinti miško. Mus pasitiko girininkas Kęstutis Žilinskas, girininko pavaduotojas Gediminas Garšva. Prieš pradėdami dirbti, išklausėme instruktažą, čiupome kastuvus bei sodinukus ir kibome į darbą. Medžių sodinimas nėra pats lengviausias darbas. Reikia su kastuvu padaryti tokią duobę, kad visos medžių šaknys tilptų, nebūtų užriestų. Mes norime, kad mūsų sodintos eglutės sužaliuotų ir paūgėtų jau šiemet, todėl dirbome atsakingai. Pasodinę, dėkojome girininkijos darbuotojams už suteiktą galimybę pasodinti medžius, pasivaišinome miškininkų suruoštomis vaišėmis", - įspūdžiais dalinosi akcijos dalyviai.

KVIEČIAME DALYVAUTI KONKURSE –„JAUNIMAS EUROPOS MIŠKUOSE“

Miškas – tai ne vien tik teritorija apaugusi medžiais. Miškas - tai mūsų žemės gyvos mintys. Miškai svarbūs mūsų sveikatai, gyvenimo kokybei. Medžiai valo vandenį, dirvožemį, orą ir reguliuoja klimatą. Miškus reikia saugoti ir jais rūpintis. O tai daryti galime pradėti jau dabar. Pamokos netradicinėse aplinkose, renginiai, edukacijos, konkursai, išvykos, įvairūs žygiai leidžia mums pažinti, kokia nuostabi mūsų gamta.

Kiekvienais metais organizacija Young People in European Forests inicijuoja tarptautinį konkursą „Jaunimas Europos miškuose”, kuriame kviečiami dalyvauti mokiniai, lankantys Jaunųjų miško bičiulių būrelius. Pagrindinis šio konkurso tikslas – didinti jaunų žmonių aktyvumą ir žinias miškininkystės srityje.  2019 metų konkurso tema – „Miškas ir vanduo“ (Teigiami ir neigiami aspektai. Miškų valdytojų veiksmai saugant vandens išteklius. Miškai, kaip vandens naudotojai bei saugotojai). Konkursas skirstomas į nacionalinį ir tarptautinį etapus. Nacionalinis etapas organizuojamas kiekvienoje šalyje, o štai tarptautinis kiekvienais metais skirtingoje.

Ne paslaptis, kad visuomenėje dar vis kyla diskusijos ir karšti ginčai dėl to, kaip turėtų būti prižiūrimi miškai, parkai, miesto ir miško medžiai, kokią jų funkciją išskirti kaip svarbiausią ir kaip ateityje turėtume naudoti mūsų žaliąjį turtą. Kirsti mišką taip, kad ir gamtai, ir žmogui būtų gerai, yra savotiškas menas ir tam reikia ne tik surinkti žinias apie geriausias miškininkystės praktikas užsienio valstybėse, bet ir šviežio požiūrio, jaunatviško kūrybiškumo ir užsidegimo, ko ir tikimąsi iš jaunųjų miško bičiulių bei jiems skirto konkurso "Jaunimas Europos miškuose".

Šiais metais nacionalinis konkurso etapas įvyks birželio 5 dieną Molėtų krašto muziejaus Mindūnų padalinyje (Ežerų žvejybos muziejus ir Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus, adresas: Muziejaus g. 7, Mindūnų k., Molėtų r., LT 33202.) Šiame etape jaunieji miško bičiuliai iš visos Lietuvos varžysis tarpusavyje pristatydami pranešimus, spręsdami testus apie Europos miškus ir vykdys praktines užduotėles miške. Įveikę nacionalinį etapą nugalėtojai keliaus į tarptautinį etapą, kuris vyks Šumava nacionaliniam parke, Čekijoje.

Konkursą organizuoja LR Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Molėtų krašto muziejus, Lietuvos miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūris.

Konkurso nuostatai: čia

Registracijos formą ir kitą informacijos rasite: čia

Kilus klausimams galite susisiekti su konkurso koordinatore Ingrida Meškinyte, el. p. konkursas@aparkai.lt, tel.: 8 - 639 51319;

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia pačius aktyviausius būrelius ir tuntus, klubus, mokyklines girininkijas, saugomų teritorijų gamtos mokyklas 2019 m. dalyvauti konkursuose „Miško draugas“ ir tarptautinio konkurso YPEF („Jaunimas Europos miškuose“) nacionaliniame etape.
 

KONKURSAS „MIŠKO DRAUGAS“

„Miško draugas“ konkursas vykdomas etapais:

I etapas – nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. – vykdytos veiklos, propaguojančios miškosaugos ir gamtosaugos idėjas, organizavimas (praktinių darbų miškuose atlikimas, straipsnių rašymas, plakatų kūrimas, stendų įrengimas, lankstinukų, skrajučių kūrimas ir platinimas, interneto svetainių kūrimas ir administravimas, akcijų ir talkų organizavimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, konkursuose ir kt. veikla).
II etapas – iki 2019 m. gegužės 15 d. – JMB būreliai pateikia vykdytos veiklos aprašymą (pagal  priedą) su priedais (fotonuotraukomis, informacijos spaudoje kopijomis, vaizdo bei garso įrašais ir kt.). Ataskaita su priedaissiunčiama elektroniniu paštų  lankytojucentras@vstt.lt  arba įrašoma į CD/ USB ir pateikiama Tarnybai adresu:  Antakalnio g. 25,  LT-10312 Vilnius.  Konkurso komisija išrenka aktyviausius būrelius.
III etapas – baigiamasis – apdovanojimai. JMBS konkurso nugalėtojai bus paskelbti  ir pristatys įgyvendintas veiklas 2019 m. gegužės 28 d. renginio metu, kuris vyks Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre adresu: Antakalnio g. 25, Vilnius.

Konkurso rezultatai bus skelbiami JMB „Facebook“ paskyroje, periodiniame leidinyje, http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/295
Aktyviausi Jaunųjų miško bičiulių būrelių atstovai turės galimybę nemokamai dalyvauti vasaros stovyklose „Mūsų žalioji vasara”, kurios vyks saugomų teritorijų gamtos mokyklose. 

Konkurso nuostatus rasite: čia 
Konkurso dalyvių ataskaitą rasite: čia

KONKURSAS YPEF („Jaunimas Europos miškuose“)

Vyresnieji jaunųjų miško bičiulių būrelių nariai kviečiami ruoštis YPEF („Jaunimas Europos miškuose“) tarptautinio konkurso nacionaliniam turui, kuris vyks Aukštaitijos nacionaliniame parke birželio 5 d.

Nacionaliniame etape geriausiai pasirodžiusi komanda dalyvaus tarptautiniame konkurse, kuris šiais metais vyks Čekijoje. Šių metų konkurso tema: “Forest and water” (Positive and negative aspects. Activities of forest managers to protect water resources. Forests as water consumers and protectors.)

Tarptautinio konkurso sąlygas ir medžiagą konkursams pasiruošti, rasite puslapyje: http://ypef.eu/meet-the-forest/

Dėl detalesnės informacijos apie nacionalinio etapo konkursą gali kreiptis į Ingridą Meškinyte: paslaugosgamtai@gmail.com

 

Kiekvieną pavasarį gausu renginių skirtų priminti žmogaus ryšį su atbundančia gamta. Junginių Tautų Generalinės Asamblėjos nutarimu nuo 1971 metų kasmet kovo 20-ąją pažymima Žemės diena, o kovo 21-ąją – Pasaulinė miškų diena. Simboliška, kad šios datos minimos pavasarinio lygiadienio ir astronominio pavasario pradžios metu.Inkilų kėlimas Lietuvoje nėra naujiena – daugiau nei prieš 90 metų inkilų kėlimo sąjūdį paukščių sugrįžimui pradėjo Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. 

Kovo 21 dieną Miežiškių pagrindinės mokyklos JMB „Eiguliukai“ ir Paliūniškio pagrindinės mokyklos JMB „Gamtos bičiulai“ nariai dalyvavo visuotinėje paukščių sutikimo akcijoje „Paukščiai grįžta namo“.

Mokinius pasitiko VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Pyvesos girininkijos girininkas Valentinas Sarapas. Miškininkas pasveikino visus susirinkusius ir pamokė, kaip reikia inkilus teisingai iškelti. Jie turi būti keliami maždaug 4 metrų aukštyje, priklausomai nuo paukščių rūšies, o inkilo landa turi būti atsukta Pietų ar Pietryčių kryptimi, kad jaunikliams šilčiau būtų! Labai svarbu laikytis atstumo tarp kabinamų inkilų, ne mažiau 20 metrų, – „kad lesalo užtektų, kad paukščiai nesipeštų ir turėtų savo teritoriją“. 

Inkilų kabinimas, tai viena iš maloniausių išvykų Jauniesiems miško bičiuliams. Jų akcijos metu buvo įkelta 40. Smagiausia buvo kelti savo pagamintus inkilus.  

Padovanojus namus giesmininkams, malonumai nesibaigė. JMB nariai vaišinosi arbata, buvo apdovanoti padalinio vadovo padėkos raštu, bendravo. Įspūdžių daug. Miško bičiuliai grįžo pavargę, bet laimingi, galvodami, kad greitai įkeltuose inkiluose apsigyvens paukščiai, džiugins savo giesmėmis, o naujuose paukščių namuose čiauškės maži jų palikuonys. 

JMB vadovė Vaida Sarapienė

Kovo 20 d. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos Jaunųjų miško bičiulių grupės „Lūšiukai“ nariai, kartu su vadove Jūrate Taučiuviene Seime paminėjo Pasaulinę Žemės dieną bei dalyvavo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kur kartu su seimo nariais diskutavo apie miškus, jų svarbą. Posėdžio metu išreiškė savo poziciją miškų klausimais. Anot JMB narių, miškus reikia saugoti, juos sodinti, o ne kirsti.

„Lūšiukai“ dalyvavo ne tik Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, bet ir kituose Žemės dienos renginiuose. Kartu su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika bičiuliai prie Seimo rūmų iškėlė Žemės vėliavą ir sudalyvavo miškininko Bronislovo Ambrozo fotografijų parodoje „ Mažas didelis miško pasaulis“.

Po parodos Jaunieji miško bičiuliai dalyvavo ekskursijoje po Seimo rūmus, kurios metu patys išbandė seimo narių kėdžių patogumą sėdėdami Kovo 11-osios salėje, kurioje 1990-ųjų kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos valstybė. 

 

 

Žurnalas MIŠKAI nuo š. m. kovo 1 d. skelbia piešinių konkursą šalies jauniesiems miško bičiuliams. Jo tema – Lietuvos miškas ir aš. Konkurse gali dalyvauti visi mokyklinio amžiaus vaikai, lankantys jaunųjų miško bičiulių būrelius. 

Savo išmone ir sugebėjimais bus varžomasi trijose amžiaus grupėse:
I.    Bendrojo lavinimo mokyklų pradinukai,
II.   Bendrojo lavinimo mokyklų V-VIII klasių mokiniai,

III.  Bendrojo lavinimo mokyklų IX-XII klasių moksleiviai.

Kiekvienoje amžiaus grupėje bus apdovanojama po tris kūrybingiausius ir išradingiausius piešinių autorius.

Konkurso nugalėtojai bus skelbiami ir apdovanojami tarptautinės parodos Baltijos miškai 2019 metu – š. m. gegužės 16 d. 11 val. Paluknio aerodrome.

Specialius prizus jauniesiems miško bičiuliams už originalius piešinius įsteigs ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. 

Konkursui skirtus piešinius galima siųsti iki š.m. gegužės 1 d. adresu: žurnalui MIŠKAI, Gilušio g. 16-44, Trakai, LT-21110.
Daugiau informacijos apie piešinių konkursą teirautis: Albertas Žostautas,  „Miškų“ vyr. redaktorius, tel. – 868780560, el. paštas – redaktorius@zurnalasmiskai.lt

Paskutiniame šiais metais leidinio „Girinukas“ numeryje, skirtame jauniesiems miško bičiuliams, pasidžiaugta nugūrančių 2018-ųjų metų veikla. Čia – ir konkursas „Miško draugas“, ir gražių atsiliepimų sulaukusios vasaros stovyklos Lietuvos saugomose teritorijose (Varnių, Kauno marių, Žagarės, Sirvėtos regioniniuose parkuose), ir tarptautinis „Jaunimas Europos miškuose“ konkursas, šiais metais vykęs Aukštaitijos nacionaliniame parke. 

„Girinuke“ rašoma ir apie rudeninį Jaunųjų miško bičiulių vadovų bei mokytojų seminarą, kuris vyko Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos mokykloje Marcinkonyse. 

„Girinuke“ kalbinti mokytojai, kurie aktyviai dirba su jaunaisiais miško bičiulių būreliais: Prienų raj. Išlaužo ir Šilavoto pagrindinių mokyklų biologijos mokytoja metodininkė bei chemijos vyr. mokytoja, jaunųjų miško bičiulių būrelio „Berželis“ vadovė Rita Dereškevičiene, taip pat Romas Kupčinskas, Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazijos technologijų mokytojas metodininkas, jaunųjų miško bičiulių būrelio „Miško meistreliai“ vadovas, taip pat Česlova Pociūnienė, Trakų raj. Aukštadvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, JMB būrelio „Verkniukai“ vadovė. Jie pasakojo apie savo būrelių veiklas, su kokiais džiaugsmais ir sunkumais susiduria. 

Seminare buvo aptartas kasmet vykstantis „Jaunimas Europos miškuose“ konkursas (YPEF – Young People In European Forests). Žinoma, prieš tai vyksta respublikinis konkursas. Jis vasarą buvo surengtas Stripeikiuose (Aukštaitijos nacionalinis parkas) esančiame Bitininkystės muziejuje. 

Vasarą šiame konkurse geriausiai pasirodė raseiniškiai - Prezidento Jono Žemaičio vardu pavadintosios gimnazijos baigiamųjų klasių moksleiviai Tomas Kybartas, Domantas Pranckūnas bei Douglas Gliwa (jaunųjų miško bičiulių būrelis „Jaunuolynas“, kurio vadovė – geografijos vyr. mokytoja Kristina Ražanienė). Jie tapo konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ nacionalinio etapo nugalėtojais. Tad rudenį atstovavo Lietuvai europiniame konkurse (organizuotame Lietuvoje, Aukštaitijos nacionaliniame bei Anykščių regioniniame parke). 

Į Jaunųjų miško bičiulių būrelių mokytojų seminarą susirinkusius sveikino ir Gamtos mokyklos šeimininkas Gintautas Kibirkštis (Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos geografas), prisistatęs ir kaipo geografijos mokytojas. Tačiau „Visada žalia pušis“ išsamiau pasakojo apie pušį ir pušynus, kuriais garsios Dzūkijos girios. Pasakojo ne vien auditorijoje, o ir išėjus į kiemą, kur ošia garsiosios Dzūkijos pušys, kurias kalena geniai, vėliau savo iškaltuose „būstuose“ įkurdindami ir kitus sparnuočius. 

Almantas Kulbis, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas, JMB būrelių vadovams pasakojo, kaip patraukliai, net su išmaniaisiais telefonais galima tyrinėti mišką. Inesa Karsten, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos visuomenės informavimo skyriaus vedėja, pristatė, kaip galima pritraukti papildomų lėšų JMB veikloms. 

Kalbinta ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuri nuo šių metų organizuoja kai kuriuos Jaunųjų miško bičiulių  renginius, atstovė Diana Rakauskaitė. „Seminarą Marcinkonyse galėčiau vadinti švietėjišku projektu, skirtu miškui pažinti. Čia susirinkome vėlų rudenį, tarsi susumuoti kas nuveikta, padaryta. Juk tradiciškai pavasarį vyksta visiems svarbus konkursas „Miško draugas“. Tada aiškinamės, kiek inkilų iškelta, kiek medžių pasodinta, kokios dar iniciatyvos įgyvendintos miško labui. Po to aktyviausių jaunųjų miško bičiulių būrelių atstovai vyksta į vasaros stovyklas, rengiamas nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose“, – kalbėjo Diana Rakauskaitė. 

Mokytojai buvo pakviesti dalyvauti ir ateinančių metų veiklose. Artimiausias „Miško draugo“ konkursas – 2019-aisiais metų pavasarį.

Portale 15 min publikuotas straipsnis apie Jaunuosius miško bičiulius ir jų žaliąsias veiklas. Vaikų šiandien nedomina niekas, išskyrus mobiliojo telefono ekraną? Jaunųjų miško bičiulių būrelių vadovai tokiai minčiai paprieštarautų.

Jų teigimu, tereikia moksleiviams parodyti gamtoje vykstančius procesus, įtraukti į prasmingą veiklą arba netgi tyrimus, kur jie gali jaustis prisidedantys prie didelio rezultato – ir telefonai užsiguli pamiršti. Tad kokiomis veiklomis užsiima jaunieji miško bičiuliai?

Vaikai tiria gamtą ir šimtmetį pažymi inkilais Viena aktyviausių jaunųjų miško bičiulių vadovių, Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos mokytoja Rasytė Gaidienė vadovauja būreliui „Girinukas“. „Pagrindinė veikla vyksta miške ir lauke. Tai – įvairūs stebėjimai, inkilų kėlimas, inkilų valymas, šiukšlių rinkimas, miško sodinimas ir tiriamieji darbai. Juos atlikę vėliau pristatome tiek Anykščių regioninio parko konferencijose, tiek respublikiniuose konkursuose“, – sako R.Gaidienė. Kėleme inkilus retoms antims – klykuolėms. Jos įprastai gyvena drevėse. Tačiau inkiluose apsigyveno naminės pelėdos. Na, ką darysi. Šiemet mokytoja su vaikais jau atšventė ir Lietuvos šimtmetį – padedami Troškūnų girininko Audriaus Kustos iškėlė 100 inkilų paukščiams. Toks skaičius naujų namų sparnuočiams įrengtas saujelės aktyvių ir gamtą mylinčių vaikų dėka. 

R.Gaidienės teigimu, Anykščių girininkija turi daug kertinių buveinių, kurias mokiniai tyrinėja aktyviau. Jos mokiniai rūšis mėgina atpažinti naudodamiesi išmaniojo telefono programėle „Inaturalist“. „Stebime biologinę įvairovę, registruojame rūšis, kokios yra girininkijos teritorijoje. Kadangi į mokyklą atvežami moksleiviai iš daugelio aplinkinių kaimų, vaikai, kažką išmokę, tyrinėja augalus ir gyvūnus ir savo gyvenamose teritorijose“,– pasakojo būrelio „Girinukas“ vadovė.

Išmaniojo telefono programėlė skatina azartą Vienas iš šią vasarą atliktų tyrimų: žievėgraužio tipografo. Moksleivės pastatė gaudykles šiam kenkėjui, o apžiūrėję ir suskaičiavę vabalus turėjo juos sunaikinti. „Viena iš šių mergaičių vėliau pasirinko miškininkės specialybę“, – sako R.Gaidienė.

Šiuo metu būrelio nariai ypač susidomėję paukščiais. „Kėlėme inkilus retoms antims – klykuolėms. Jos įprastai gyvena drevėse. Tačiau inkiluose apsigyveno naminės pelėdos. Na, ką darysi“, – šypsodamasi rankomis skėsteli R.Gaidienė. Berniukai iš šikšnosparnių specialisto Remigijaus Karpuškos išmoko gaminti šiems nakties padarėliams inkilus: ne tik sukalti, bet ir apskardinti, išpjauti atitinkamo pločio landas.

„Atliekame ir stebėjimus: reikia pažiūrėti, ir kaip pasodinti medeliai auga, ir su miškininkų darbais susipažinti. Na, o mišką sodiname kiekvienais metais – be to jau negalime“, – sako R.Gaidienė. Tiesa, gamtoje išmanusis telefonas taip pat gali padėti – sudominti ir padėti išsiaiškinti tikslią augalo, vabalo ar gyvūno rūšį.

„Dabartiniam vaikui eiti ir tyrinėti biologinę įvairovę? Neįdomu. Tačiau pasitelkus „Inaturalist“, kai ši programėlė parodo, koks tai gali būti augalas ar gyvūnas, prasideda visai kitoks gamtos pažinimas. Kyla netgi savotiška konkurencija tarp vaikų – kiek vienas rado rūšių, kiek – kitas. Mokinius ima azartas“, – sako R.Gaidienė. Penktokai negeba atskirti naminių gyvulių ir paukščių Neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio skyriaus vedėjas Almantas Kulbis sako, kad vaikai iš tiesų domisi gamta, tik jiems sudominti reikia įvairių formų. Anksčiau Lietuvoje veikė apie dešimtis jaunųjų gamtininkų centrų, tačiau apie 1993-iuosius gamtinis švietimas Lietuvoje apmirė.

„Laimei, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva buvo įkurtos gamtos mokyklos. Šiuo metu jų yra šešios – Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, Kauno marių, Sirvėtos, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose. Tai visa reikiama įranga aprūpintos patalpos, kur vaikai gali atvykti įvairioms edukacijoms. Smagu, kad jie čia gali gauti ne vienkartinę paslaugą, o pabūti kelias dienas“, – sakė A.Kulbis. Jo teigimu, per tas kelias dienas gali pasikeisti visa jų vertybių sistema. „Atvažiuoja įlindę į telefoną – o paskui pamato, kad yra ką veikti toj gamtoj!“ – džiaugėsi jis.

Jo teigimu, gamtosauginis švietimas svarbus dar ir dėl to, jog mieste augantys vaikai tiesiog nėra matę nei gamtos, nei jos gyventojų. „Ateina vaikai ir neskiria žąsies nuo anties, pavyzdžiui. Tai – ne pradinukai, maždaug penktokai. Tai jau yra didelės spragos“, – stebėjosi A.Kulbis.

„Atsirado aktyvių mokytojų, jie aktyviai dalyvauja įvairiuose gamtosauginiuose konkursuose. Dabar jaunieji miško bičiuliai laikosi ant entuziastų, manau, kad jie verti kokio nors rėmimo“, – kalbėjo A.Kulbis.
Saugomose teritorijose išleista daug metodinės literatūros, beveik kiekvienas nacionalinis ir regioninis parkas turi leidinį, pristatantį ką parke reikia saugoti ir kodėl. Kiekviename leidinyje yra po tris „žaliąsias“ pamokas, kurias gali pravesti ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Stovykla regioniniame parke – kuris į ją nenorėtų?! Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pradėjo kuruoti Jaunųjų miško bičiulių veiklą – organizavo „Miško draugo“, „Jaunimas Europos miškuose“ nacionalinio turo ir tarptautinį konkursus, vasaros stovyklas „Mūsų žalioji vasara“, renginius ir seminarus mokytojams. Jaunieji miško bičiuliai veikia savarankiškai, tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba aktyviausius iš jų apdovanoja nuotykių kupinomis stovyklomis. Kiekvieną pavasarį vyksta konkursas „Miško draugas“, kurio metu būreliai pristato, ką nuveikė per metus. Aktyviausiems miško draugams skiriamos nemokamos stovyklos regioniniuose ir nacionaliniuose šalies parkuose. Praėjusią vasarą įvyko 4 tokios stovyklos.

Šiemet taip pat Lietuva turėjo garbę Aukštaitijos nacionaliniame parke organizuoti tarptautinį konkursą „Jaunimas Europos miškuose“, į kurį atvyko geriausiai savo šalies gamtą išmanantys 7 šalių jaunieji atstovai. „Kitais metais vėl rinksime stipriausią jaunųjų miško bičiulių komandą, kurį atstovaus Lietuvai tarptautiniame konkurse „Jaunimas Europos miškuose“. Jis 2019-ųjų vasarą įvyks Čekijoje“, – apie ateities planus kalbėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/gamtosauginis-svietimas-jo-nepatiriantys-vaikai-sunkiai-skiria-anti-nuo-zasies-233-1064610?copied

Apie Dzūkijos nacionaliniame parke vykusį Jaunųjų miško bičiulių mokytojų seminarą rašo portalas 15 min.  Jaunieji miško bičiuliai – tai nuo seno girininkijų kuruoti moksleivių būreliai, kurių nariai kaskart mokosi pažinti ir tyrinėti mišką bei gamtą. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuri šiais metais perėmė Jaunųjų miško bičiulių konkursų kuravimą, aktyviai veikia bent 40 iš jų, iš viso gali būti apie 100. Lapkričio 15-ąją apie 20 mokytojų, Jaunųjų miško bičiulių būrelių vadovų, susirinko į Dzūkijos nacionalinio parko gamtos mokyklą pasisemti idėjų, kokių gamtinių užduočių galima skirti moksleiviams bei aptarti per pastaruosius metus įgyvendintus darbus ir tyrimus.

Žalioji pamoka – su pušies ripkomis ir genio bei voverės sudorotais kankorėžiais

Renginio seminaro dalyvius pasitikęs Čepkelių gamtinio valstybinio rezervato geografas Gintautas Kibirkštis jiems vedė paskaitą „Visada žalia pušis“, kurią įprastai išklauso pradinių klasių moksleiviai. Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate iš viso vedamos 4 žaliosios pamokos: „Visada žalia pušis“, „Genys“, „Pelkė“, „Upės ir šaltiniai“.

Pirmiausia vaikų paprašoma nupiešti pušies sėklą su „snapeliu“ ir diskutuojama, kodėl ji tokios formos? Kodėl kankorėžis būna užsidaręs, o atneštas į kambarį – atsiveria? Nes kambario šiluma jam – ženklas, kad metas išbarstyti savo sėklas. O ar žinojote, kad kankorėžis ant pušies auga ir bręsta net trejus metus?

G.Kibirkštis vaikams per mikroskopą rodo pušies sėklą smėlyje. Jo teigimu, stambios smėlio granulės pradinukams padaro netgi didesnį įspūdį, nei išdidinta pušies sėkla. 

O štai patį pamokos vedėją nustebina vaikų atsakymai į klausimą : „Kas čia?“, rodant kankorėžį. Vaikai iš skirtingų Lietuvos regionų jį vadina tai „šiška“, tai „bužuku“ (dzūkiškai), „gurgučiu“, „skuja“, „kūgiu“, „spurgu“ ir dar gausybe skirtingų pavadinimų. 
Šioje pamokoje dideliame ekrane vaikams rodoma, kaip atrodo vienerių, dvejų, penkerių metų amžiaus pušis. Jaunuolynuose pušies metus galima nustatyti pagal šakų eiles, o subrendusio medžio – tik pagal jo rieves. Čia pat duodama medžio ripka, kad akyliausieji suskaičiuotų jo metus. Pušys Čepkelių pelkėje būna ženkliai mažesnės, nes auga labai lėtai. Pavyzdžiui, 150-ies metų amžiaus pušį (tiesa, pasataraisiais metais nudžiūvusią), Čepkelių pelkėje galima apimti viena ranka. 

G.Kibirkštis taip pat mokiniams parodo, kaip atrodo genio ir voverės išgliaudytas kankorėžis. Kuo jie skiriasi? Genys kankorėžį įtvirtina medžio kamiene, į iškaltą skylutę ir tuomet jį gliaudo. Voverė – tiesiog sutaršo į mažus gabaliukus. Gamtos mokykloje gausu medžio kamieno dalių su genio kalvėmis – skylutėmis kankorėžiams. Galima pačiam pamėginti į jas sudėti ir ištraukti kankorėžius.

Mokytojams padeda specialūs nacionalinių ir regioninių parkų leidiniai

Geniai kasmet išsikala po naują uoksą ir jame gyvena. Buvusiuose genio uoksuose su džiaugsmu apsigyvena kukučiai ar kiti paukščiai. Smagu, kad visiškai šalia gamtos mokyklos inkile gyvena genys, o vieną iš šalia augančių pušų jis yra suvarpęs būtent tokiomis skylėmis kankorėžiams. Apžiūrėję ją vaikai paprašomi nuspalvinti genį popieriaus lape raudona ir juoda spalvomis – pagal tikruosius šio paukščio plunksnų raštus. 

Dzūkijos nacionaliniame parke taip pat galima susipažinti su drevine bitininkyste. Toks medaus gavimo būdas egzistavo nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus, entuziastai po šiai dienai įrengia dreves bitėms ir kopia į aukštą medį kopinėti medaus.

Mokytojai idėjų Jaunųjų miško bičiulių užsiėmimams gali semtis ir iš neseniai išleistų vadovų po regioninius ir nacionalinius parkus – jų iš viso išleista 28, ir kiekvieno leidinio pabaigoje – kelios žaliosios pamokos, įvairios gamtos pažinimo užduotys, skirtos atlikti konkrečioje vietoje, pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke esančioje Meškos Šiknos pelkėje. 

Senovės dzūkai čia įstengdavo ir karves ganyti

Trumpame žygyje po Čepkelių pelkę mokytojus lydėjo ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis. Jis patarė mokytojams į žygius pasiimti kelias gamtos pažinimo knygas, kad būtų galima pamėginti tiksliai atpažinti rūšį. 

Čepkeliai pasitiko neįprastai sausi. Dzūkijoje rugsėjį vietiniams leidžiama pelkėje uogauti ir grybauti, todėl matyti numinti takeliai į artimiausią pušynėlį ir kitas, tolimesnes salas.

Šiuo metu ant pelkės galima vaikščioti – neprasmegsi.

 Atsistojus ant jos išsiskiria šiek tiek vandens, tačiau po kojomis – trys metrai durpių, lengvai atlaikantys žmogaus svorį. Vis tik už kelių kilometrų prasideda žemapelkė ir ten vaikščioti jau reikia atsargiau. Kita vertus, tai daryti galima tik vietiniams ir tik kartą per metus. 
Pakeliui apžiūrėtas kadagys, žygeiviai aiškinosi, kaip skiriasi moteriško ir vyriško kadagio forma. A.Kulbis paaiškino, kad kadagio uogos Lietuvoje vadinamos uogakankorėžiais, nes kadagys – ne krūmas, o pušūnas.
G.Kibirkštis pasidalino istorijomis iš senovės vietinių gyvenimo: dzūkai karves atgindavo į pelkę, nors jos žolynai – skurdūs, tačiau nieko geriau aplinkiniuose smėlynuose taip pat negalėjai surasti. Taip pasiganę karvės teduodavo 3-4 litrus pieno. 
„Dabartinė karvė nesuprastų, ko tu iš jos nori, čia atvedęs. O senovėje karvės susirinkdavo ir ūmėdes, kitus grybus“, – pasakojo G.Kibirkštis.

Pelkės pakraščiuose apžiūrėtas gegužlinis – Lietuvos samana-milžinė, užaugantis iki pusės metro aukščio. Ir vis dėlto šis augalas priskiriamas samanoms. Pelkėje dažniausiai taip pat auga gailiai, kiminai ir švyliai.

Kartais gamtą reikia paliesti, pauostyti ir pajausti

Čepkelių pelkės pakraščiuose auga tikra sengirė, nes šioje vietoje nei per karą, nei po jo nė viena valdžia nesiryžo kirsti medžių. Čia augančios pušys yra apie 150-180 metų amžiaus. Renginio dalyviai nepraleido progos įsiamžinti prie tokio amžiaus medžių.

„Kad miškas būtų vadinamas segire, turi praeiti dvi medžių kartos. Sengirėje susidaro tam tikra rūšių įvairovė, praturtėja biologinė įvairovė. Lietuvoje mes vis dar ginčijamės, turime mes sengirių, ar ne“, – sakė A.Kulbis.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė sakė, kad šis renginys skirtas mokytojams pasitobulinti, sužinoti, kaip edukuoti moksleivius gamtoje, kaip pažinti mišką ir jo medžius, čia vykstančius procesus. 

„Reikia kartais pamiršti išmanųjį telefoną ir ranka paliesti tą samaną, ją pauostyti, pačiupinėti tam tikro augalo struktūrą. Jei mes nepažįstame gamtos, mes jos bijome. Dirbame nacionaliniame saugomų teritorijų centre, Vilniuje, ir tikrai pastebime skirtumus tarp kaimo ir miesto vaikų. Miesto moksleiviai kartais neskiria medžio lapų... Vėliau, užaugę jie jaučia priešpriešą gamtai“, – sako D.Rakauskaitė.

Ji pridūrė, kad šiame renginyje taip pat siekiama apžvelgti, kas buvo nuveikta per šiuos 2018-uosius metus, ir  paraginti mokytojus ir tęsti „Jaunųjų miško bičiulių“ veiklą. 

‚Pavasarį vyksta mums svarbus „Miško draugo“ konkursas – jo metu sudedame visus Jaunųjų miško bičiulių būrelio metų darbus: kiek inkilų iškėlė, kiek medžių pasodino, kokias dar iniciatyvas įvykdė miške? Aktyviausių būrelių vaikai važiuoja į nemokamas vasaros stovyklas nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, apsistoja gamtos mokyklose“, – sako D.Rakauskaitė. 

Pastaraisiais metais Janųjų miško bičiulių veiklų koordinavimas iš urėdijų perduotas Saugomų teritorijų tarnybai. 

Jauniesiems miško bičiuliams šie metai buvo ypatingi - tai pirmieji metai, kai Jaunųjų miško bičiulių veiklą koordinavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri džiaugiasi Jaunųjų miško bičiulių aktyvumu. Šiais metais nuveikta daug šaunių darbų miško ir saugomų teritorijų labui, o aktyviausiai veiklas vykdę būreliai ir tuntai pavasarį dalyvavo konkurse „Miško draugas“.

Konkurso nugalėtojai įsimintinai ir naudingai leido laiką vasaros stovyklose „Mūsų žalioji vasara“, kurios vyko net keturiose skirtingose Kauno marių, Sirvėtos, Varnių ir Žagarės regioninių parkų gamtos mokyklose.

JMB būreliai taip pat ruošėsi ir aktyviai dalyvavo konkurso„ Jaunimas Europos miškuose“ nacionaliniame etape, o nacionalinio etapo nugalėtojai atstovavo Lietuvą tarptautiniame konkurse, kuris šiais metais vyko Lietuvoje – Aukštaitijos nacionaliniame parke.

2018 m. baigiantis, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba džiaugiasi miško bičiulių aktyvumu ir primena, kad kitais metai Jaunųjų miško bičiulių taip pat lauks konkursai, stovyklos, renginiai, todėl skatina ir toliau aktyviai vykdyti su mišku ir saugomomis teritorijomis susijusias veiklas. Vykdomas veiklas svarbu fotografuoti ar kitais būdais įamžinti ir dalyvauti 2019 m. vyksiančiuose konkursuose.

Artimiausias Jaunųjų miško bičiulių konkursas „Miško draugas“ vyks kitų metų pavasarį, kuriame dalyvaus ir nugalės tie, kurie aktyviausiai vykdė žaliąsias veiklas šiais mokslo metais.

Lietuvoje vykusiame Tarptautinis Jaunųjų miško bičiulių – YPEF (Young People in European  Forests) konkurse dalyvavo 8 šalys (Ukraina, Vokietija, Estija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija ir Lietuva). Mūsų šalies garbę gynė konkurso nacionalinį turą laimėjusi Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos jaunųjų miško bičiulių komanda „Jaunuolynas“. Didžiausia sėkmė nusišypsojo ir pagrindinis prizas šiemet atiteko komandai iš Lenkijos, antrieji liko rumunai, tretieji – jaunieji miškininkai iš Čekijos.

Konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ YPEF (Young People in European  Forests) tikslas – didinti jaunų žmonių žinias apie miškininkystę, tvarų miško naudojimą, supratimą apie miškų ekosistemas skirtingose Europos šalyse.

Konkurso dalyviai sprendė sudėtingus testus, pristatinėjo savo šalį ir miškų aktualijas, dalyvavo praktinėje veikloje miške. Už kiekvieną dalį buvo skiriami balai, kurių bendra suma ir atskleidė nugalėtojus. Šiais metais testus sprendė ir prezentacijas pristatė nacionalinės šalių komandos, o aktyvias veiklas atliko mišrios komandos. Nugalėtojų laukė puikūs prizai - žiūronai, hamakai, sėdmaišiai ir kuprinės.

Beveik prieš dešimt metų konferencijos „Jaunimas Europos miškuose“ metu buvo nutarta sukurta iniciatyvą, skirtą mokinių  žinių praplėtimui apie Europos miškus ir ekologinį tinklą, darnų miškų ūkį, biologinę įvairovę ir jos išsaugojimą. Prie šios iniciatyvos prisijungė 15 Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, ir nuo 2010 m. prasidėjo tarptautinių konkursų organizavimas. Pirmiausia kiekvienoje šalyje vyksta Nacionalinis etapas, kurio metu atrenkami tos šalies atstovai. Geriausia komanda dalyvauja tarptautiniame konkurse, kuris kiekvienais metais vyksta vis kitoje šalyje. Šiais metais atėjo eilė organizuoti Lietuvai. Tarptautinis YPEF konkursas vyko Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, džiugu, kad tarptautinis YPEF konkursas vyko Aukštaitijos nacionaliniame parke, kur jaunieji miškininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Čekijos ir kitų šalių turėjo galimybę pažinti ne tik Lietuvos miškus, bet ir mūsų krašto saugomas teritorijas. Po teorinių ir praktinių konkurso užduočių jie aplankė Medžių lajų taką Anykščių regioniniame parke, taip pat Aukštaitijos nacionalinio parko Senovinės bitininkystės muziejų. Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre susipažino su Lietuvos nacionaliniais ir regioniniais parkais, jų vertybėmis.

2019 metais tarptautinis YPEF konkursas vyks Čekijoje

Įvairiose Europos šalyse kasmet vykstantis tarptautinis jaunųjų miško bičiulių konkursas „Jaunimas Europos miškuose“ (angl. „Young People in European Forests“ – YPEF) šiais metais vyks Lietuvoje. Rugsėjo 20 – 21 dienomis į Aukštaitijos nacionalinį parką suvažiuos svečiai iš 8 šalių.

Tarptautinis konkursas „Jaunimas Europos miškuose“ (YPEF) suteikia galimybę jaunimui įgyti naujų miškininkystės ir gamtosaugos žinių, bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos šalių miško bičiuliais. Konkursas skatina domėtis ne tik savo krašto, bet ir kitų Europos šalių miškais, biologine įvairove, saugomomis rūšimis.

Dalyvaudami šiame konkurse jaunieji gamtininkai gilina žinias apie visos Europos aplinkos apsaugą ir tvarią miškininkystės plėtrą, apie biologinę įvairovę bei jos nykimo priežastis, apie Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“. 
Šiais metais jaunimas iš Estijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Rumunijos, Vengrijos, Čekijos ir Lietuvos varžysis tarptautiniame YPEF konkurse, spręsdami testus apie Europos miškus bei dalyvaudami praktinėse užduotyse Aukštaitijos nacionalinio parko miškuose.

Lietuvai atstovaus Jaunųjų miško bičiulių būrelio „Jaunuolynas“ komanda (iš Raseinių Prezidento Jono Žemaičių gimnazijos), kuri užėmė 1-ąją vietą nacionaliniame YPEF konkurso ture. Dalyvaudami tarptautiniame konkurse jaunieji gamtininkai turi parodyti, ne tik ką žino apie Europos gamtą bei  miškus, bet ir anglų kalbos žinias, nes konkursas vyksta anglų kalba.

Šių metų tarptautiniame YPEF konkurse bus vertinami iš anksto dalyvių parengti pranešimai „Miško kirtimai: neigiami ir teigiami aspektai“, atspindintys konkrečios šalies problematiką. Vėliau dalyviai spręs 50 klausimų teorinį testą. Konkurso pabaigoje – praktinės užduotys gamtoje. Po teorinių ir praktinių užduočių dalyviai aplankys Medžių lajų taką Anykščių regioniniame parke, taip pat Aukštaitijos nacionalinio parko Senovinės bitininkystės muziejų.

Tarptautinio YPEF konkurso jaunųjų dalyvių laukia įdomi pramoginė programa. Suvažiuoja jie į Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą Vilniuje, kur susipažins su mūsų krašto nacionaliniais ir regioniniais parkais, vėliau vyksta į Aukštaitijos nacionalinį parką, kur dvi dienas vyks konkursas, o nugalėtojų apdovanojimai bus įteikiami Anykščių regioniniame parke Anykščių menų inkubatoriuje.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, džiaugiamės, kad tarptautinis YPEF konkursas vyksta Aukštaitijos nacionaliniame parke, kad jaunieji miškininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Čekijos ir kitų šalių turi galimybę pažinti ne tik Lietuvos miškus, bet ir mūsų krašto saugomas teritorijas. Labai svarbu sudominti jaunimą, atkreipti dėmesį į miškininkystės bei gamtosaugos aktualijas, svarbu ugdyti jaunąją kartą ekologine samprata.

Ne paslaptis, kad gamtos mokslai yra patys mėgstamiausi beveik visų vaikų. Juk kas vaikystėje nesame stebėję mažais buožgalviais virstančių taškuotų drebučių pas močiutę kaime, skaičiavę, ar tikrai šimtakojis turi šimtą kojų ir primygtinai bandę prisijaukinti varles. Tačiau gal ne visada pagalvojame, kad varlei labiau patinka laisvė nei mūsų draugija, o dar niekad nematyta gėlė mieliau žydėtų pievoje nei vazoje.

Natūralų vaikų susidomėjimą aplinka puikiai padeda realizuoti saugomose teritorijose prie kai kurių nacionalinių ir regioninių parkų veikiančios gamtos mokyklos, kuriose ne tik supažindinama su mus supančia gamta, bet ir mokoma ją gerbti bei tausoti. Juk Lietuvoje turime net 371 draustinį, 515 gamtos paveldo objektų, iš kurių 157 yra gamtos paminklai, 30 regioninių parkų, 5 nacionalinius parkus, 6 rezervatus ir 6 gamtos mokyklas. Kai tokios mažos šalies teritorijoje slypi tiek lobių, svarbu nuo mažens mokytis gamtoje elgtis labai atsakingai.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuruojanti Jaunųjų miško bičiulių būrelius (JMB), aktyviausius jų dalyvius iš Anykščių, Raseinių, Švenčionių rajonų pakvietė į jau tradicija tapusias stovyklas „Mūsų žalioji vasara“. Norintys patekti į visų labai mėgstamas nemokamas pažintines gamtos stovyklas dalyvavo pavasarį vykusiame konkurse „Miško draugas“, kur reikėjo savo darbais įrodyti, kad tikrai esi miško bičiulis.

Konkurse laimėję jaunieji miškininkai šiemet stovyklavo Varnių, Kauno marių, Sirvėtos ir Žagarės regioninių parkų gamtos mokyklose, kur sėmėsi žinių apie Lietuvos gamtos perlus – draustinius, rezervatus ir parkus. Miškus išvaikščioję ir pelkes išbraidę vaikai namo parsivežė ne tik pažintį su daugybe jų gyventojų, bet ir tarpusavyje užsimezgusias naujas draugystes.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovės Dianos Rakauskaitės, smagu, kad saugomų teritorijų gamtos mokyklose šią vasarą stovyklavo daugiau kaip šimtas jaunųjų miško bičiulių, prasminga, kad jie susipažino ne tik su miške vykdomomis veiklomis, bet pažino retas ir saugomas rūšis, regioninių parkų vertybes bei suprato, kodėl jas reikia saugoti.

Vaikai atranda, kad gamtoje gali būti įdomiau nei internete

„Šių stovyklų tikslas – išmokti tyliai būti gamtoje ir geriau ją pažinti. Vaikams labiausiai patinka naktiniai žygiai ir tai, ką galima patirti. Eiti, paliesti, paspausti, paimti, palaikyti. Tad mes tiesiog vaikščiodami mišku susipažįstame su medžiais, kitais augalais, pakeliui pagauname varlę, pamatome skrendantį paukštį. Tai juos ir žavi. Šiemet bridome per pelkę, lijo lietus, buvo šalta, visi buvo nepatenkinti, kodėl jie turi eiti per tą pelkę, kai yra takas. Bet paskui, kai tai įveikėme, perėjome, tai buvo vienas iš stipriausių įspūdžių“,- su stovyklų gyvenimu supažindino jų vadovė Jūratė Morkvėnaitė Paulauskienė. 
Varnių regioninio parko vyr. specialisto Andriaus Bajorūno teigimu, gamtos mokyklose vaikai mokomi pažinti gamtą praktiškai. Mat įgiję daug teorinių žinių mokyklose, praktiškai jie neturi laiko to išbandyti. Tačiau kaip bendrauti su ja tinkamai, tenka išmokti.

„Jeigu nori pamatyti stirną, elnią, briedį, šerną, geriausia į mišką eiti vakarais. Ir mes su moksleiviais vakarais iškeliaujame į miškus ir pelkynus ir stebime. Iš pradžių treniruojamės, ruošiamės, aiškinamės, kaip eiti tyliai, netriukšmaujant.  Reikia stengtis eiti taip tyliai, kad praeitum pro miegantį šunį ir jis tavęs neišgirstų. Jeigu pavyksta taip grupę išmokyti, tada įvyksta tokie netikėti atradimai: eini eini ir tau kelią pastoja briedis su briedžiuku, nes jis net neišgirdo. Tu palauki ir jis nueina toliau. Arba eini ir už kelių metrų nuo tavęs pradedi klykti gervė. Vaikams lieka tikrai didžiulis įspūdis, nes jiems visada labai įdomu klausytis, kas darosi miške“,- intriguoja A.Bajorūnas.
Anot kraštotyrininko, gamtoje niekada nebūni vienas – aplink tave būna ir  mažų žvėrelių, kartais ir koks didesnis pro šalį prašlampoja. „Galima sutikti ir šernų, ir stirninų. Kartais paukščiai medžiuose sutūpę sušlama. Kartais žygio metu užeini vietą, kur gyvena jonvabaliai. Ir vaikai pamato, kad pievoje kažkas šviečia. Jų akys pasidaro didelės. Tada užsižiebi žibintą ir pamatai, koks gyvūnėlis skleidžia tokią gražią žalsvą šviesą. Ir taip vaikai pamato, kad gamtoje, pasirodo, gali būti taip pat įdomu ar net įdomiau nei internete“,- šypsosi pašnekovas.

Atradimai pelkėje

Varnių regioninio parko gamtos mokykloje stovyklavę vaikai ilgai nepamirš „nemokamų purvo vonių“, kurias teko patirti klampojant per pelkes. Tačiau kokie čia laukė atradimai! Sietuvos kūlgrindoje jie savo kojomis pajuto dar kryžiuočių laikus menantį akmenimis grįstą taką tiesiog pelkėje. Padėjęs mūsų protėviams laimėti ne vieną mūšį prieš kryžiuočius, „kūlgrinda“ vadinamas takas stovyklautojams taip pat padėjo išnešti sveiką kailį.
Pelkėje teko sutikti ir tikrų plėšrūnų – augalų, mintančių vabzdžiais – tai saulašarės. Didelį įspūdį vaikams paliko ir Žvėrinčius, kuriame buvo galima ne tik išvysti miško galiūnus stumbrus, bet ir pasilabinti su tikra meška.
Pabraidžius po pelkes buvo smagu ir ežere su drabužiais išsimaudyti, muilažolę išmėginti, ir dilgėlės lapą sukrimsti. Beje, ar žinote, kodėl dilgėlė „kanda“ ir kaip ją suvalgyti nenusidilginus liežuvio? Nežinote – teks ir jums į gamtos mokyklą eiti.
Šios stovyklos dalyviams teko tikri išbandymai, mat norint pažinti tuos, kurie gyvena miške, reikia į jį eiti naktį. Nedrąsu, tiesa? Vaikams irgi kinkos drebėjo, nes kažkieno žibančios akys sekė, net kvėpuoti buvo baisu. Užtat išmoko: nori pažinti mišką – vaikščiok tyliai.

Kas iš tiesų vyksta barsuko oloje

Kauno marių regioninio parko gamtos mokyklos stovyklautojams, ko gero, labiausiai patiko pažintis su barsuku. Pasirodo, tiek mitų apie šį mielą gyvūnėlį yra prikurta ir mes jais tikime. O iš tiesų... ko gero, vaikai dabar pasakytų, kad jis viduržiemy nei verčiasi ant kito šono, nei ką. Ir jei išlenda iš savo olos, tai tik todėl, kad ten įsitaisęs kaimynas nesilaiko elementarios higienos normų. Kauno marių regioninio parko vyr. specialistė Ramunė Mikitiejeva apie barsukus papasakojo daug įdomybių. Pasirodo,  barsukas yra labai draugiškas ir į savo olą pakviečia kitus miško gyventojus – lapę ar kokį usurinį šunį. Žinoma, jei lieka vietos, nes barsukų gyvenimo būdas šiek tiek primena italus – jie mėgsta gyventi didelėmis šeimomis, kur vietos užtenka kelioms kartoms. 
Vaikai sužinojo, kad barsukas, nors ir draugiškas, bet yra labai baikštus, tad pamatyti jį nėra paprasta. Ir iš savo urvelio jis neišlenda iš karto, o nedrąsiai, per kelis kartus. Užtat jei pamatysite pėdsakus, panašius į meškos, tik mažesnius, galite būti tikri: čia praėjo būtent barsukas.

Kodėl paukščiai kalba skirtingomis kalbomis ir kaip jas suprasti

Varnos kalbą, ko gero, galima vadinti tarptautine, nes ją atpažįsta daugelis. Tačiau ar kiekvienas pažintume auksine giesmininke vadinamą lakštingalą? O gervių trimitus? Besišaipantį kėkštą? Sirvėtos regioninio parko gamtos mokyklos stovyklautojai praleido daug valandų, mokydamiesi pažinti paukščių balsus ir jų gyvenimo būdą. Na, o miškininkas ir gamtininkas Andriejus Gaidamavičius vaikus supažindino su kitais miško gyventojais bei išdavė daug paslapčių, kaip sugyventi taikiai su gamta.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/jaunuju-misko-biciuliu-vasaros-skonis-naktiniai-zygiai-ir-paslaptys-barsuko-oloje-233-1024388

Kauno marių regioninio parko Gamtos mokykloje vyko Jaunųjų miško bičiulių vasaros stovykla. Stovykloje dalyvavo vaikai, kurie dalyvavo ir puikiai pasirodė JMB konkurse „Miško draugas“. Skaitykite „Žaliojo pasaulio“ žurnalisto Augusto Uktverio įspūdžius apie stovyklą.

Jaunųjų miško bičiulių stovykla Kauno marių regioniniame parke vyko liepos 11-17 dienomis. Į Gamtos mokyklą Vaišvydavoje atvykome kartu su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistėmis Diana Rakauskaite ir Ligita Braškyte. Joms rūpėjo žaliosios paskaitos metu išdėstyti Panevėžio rajono Miežiškių pagrindinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviams bei Ukmergės darželio jaunųjų miško bičiulių tunto „Kankorėžis“ vyresnėliams žinias apie šalies saugomas teritorijas. Diana ir Ligita vaizdžiai ir glaustai aptarė kokios vertybės kviečia į kurį nacionalinį ar regioninį parką.

Aktyviesiems jauniesiems miško bičiuliams buvo priminta, jog jie atvažiavo į Kauno marių regioninio parko Gamtos mokyklą, jog tokios mokyklos, skirtos ne vien vaikams, o ir suaugėliams (net ir pedagogams, gamtos mokyklose besitobulinantiems), dar yra Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose bei Sirvėtos, Varnių, Žagarės regioniniuose parkuose.

„Ar žinote, vaikai, kokiam tikslui steigiami rezervatai?“, – pasiteiravo Diana ir tuoj pat vaikams suprantama kalba aiškino, jog rezervatų paskirtis – išsaugoti gamtinį kompleksą, kur ūkinė veikla draudžiama, kur leidžiami moksliniai tyrimai bei stebėjimai, pažeistų vietų atkūrimas. Be abejo, vaikams labai įdomu, kai kalba pasisuka apie gyvąją gamtą. Tad netrukus lektorės jaunuosius miško bičiulius dalyvauti nedidelėje viktorinoje. Parodė unikalios varlytės nuotrauką ir klausė: kaip vadinama laipiojanti medžiais varlytė (medvarlė, medlapė ar medinukė)? Panašių pasiteiravimų būta kur kas daugiau, tad tai tik paakino, jog vaikų įtraukimas į diskusijas – puikiausias užsiėmimas.

Na, vaikams, ypač jaunesnio amžiaus, gal labiau patiktų nebent žaidimai lauke. Juos Lankytojų centro jaukiame kiemelyje organizavo viena iš stovyklos vedlių – Justė Dobrovolskytė. Ji sakė, jog žinanti daug žaidimų, skirtų įvairiausioms pagal amžių vaikų grupėms ar grupelėms. „Kai vaikai nori labiau susipažinti vienas su kitu, žaidžiame „Pykšt-pokšt“ (žaidžiame su antklode, kuria kilojant aukštyn-žemyn, žaidėjai prisistato vieni kitiems). O žaidimas „Gelbėk, broleli!“ vaikams (ypač mažiukams) patinka tuo, jog vyksta gaudynės, pagautasis sustoja ir turi sulaukti pagalbos iš kito žaidėjo. Žaidimas skirtas judriesiems. Žaidimas „Gelbėk!“: sustojama ratu, vienas gaudo, kita bėga. Pastarasis turi atsistoti kitam už nugaros, prašant „Gelbėk!“. Tad jau gaudo kitas vaikas“, – apie judriuosius ir įdomiuosius žaidimus pasakojo Justė.

Panevėžio rajono Miežiškių pagrindinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių pasiteiravau: ar jiems patinka stovyklavimas prie Kauno marių? „Taip!..“ – suošė atsakymas.

Pakalbinau ir mažųjų jaunųjų miško bičiuliukų-tuntukų iš tunto „Kankorėžis“ (Ukmergės vaikų darželis „Eglutė“) auklėtoją metodininkę Vygantą Blažienę bei jos kolegę Gintarę Jasevičienę, kurios iš tolo švietė optimizmą neslepiančia šypsena. 
„Savo vaikelius visus, kuriuos čia atvežiau, auginu nuo pusantrų metelių amžiaus, tad esame gerai susigyvenę. Džiaugiuosi, jog ankstesnė Ukmergės miškų urėdija (ypač jos specialistai Ramūnas Jančiulevičius ir Asta Strazdienė) buvo draugiška mums, tad vaikų darželyje jau daugelį metų veikia jaunųjų miško bičiulių tuntas „Kankorėžis“. Beje, neseniai Ramūnas mūsų darželyje surengė „Miško pamoką“, tad ir po reformos miškininkai nuo jaunųjų miško bičiulių, galiu sakyti, nenusigręžia. Smagu vaikams buvo ir Taujėnų miške (vedė vaikelius Ramūnas Jančiulevičius ir Asta Strazdienė) stebėti bei klausytis paukščių balsų. Tikiuosi, jog draugiškos nuomonės jaunųjų miško bičiulių adresu yra ir buvęs Šešuolių girininkas Virginijus Šalčiūnas, patapęs VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės padalinio vadovu. Galima sakyti: ir Ukmergės miškininkų nuopelnas yra, jog mes pelnėme pirmąją vietą, gavome „kelialapį“ penkiolikai vaikelių į šią stovykla prie Kauno marių. O tunto vardą turi jauniausieji miško bičiuliai, kurie dar nelanko tradicinės mokyklos. „Eglutė“ ir „Kankorėžis“ – juk visai „giminiškos“ sąvokos“, – kalbėjo Vyganta Blažienė, pridūrusi, jog darželyje dirba jau net 39-us metus, jog su tėveliais sutarianti puikiausiai, jog ir dabar siunčianti tėveliams jų vaikučių nuotraukas, kad įsitikintų, jog Kauno marių regioniniame parke ir mažiesiems stovyklauti – nuostabu...

Ramunė Mikitiejeva, Kauno marių regioninio parko direkcijos kultūrologė, sumaniai vaikams pasakojo apie barsuką ir kitus girių gyventojus. „Vaikai, ar žinote, jog barsukas, išsikasęs sau olą, gyvena ne vienas, priima sau ką nors į kaimynystę. Na, pavyzdžiui, usūrinį šunį ar lapę. Ir visai gerai sutaria. Tik barsukas, švaros požiūriu, yra didis pedantas. Ir savo būste niekada nesituština, turi atskirai įsirengęs „tualetą“. Tačiau su lape ar usūriniu šunimi gyventi, pasirodo, visai atsibosta, nes barsuko švaros principus jie pamina... Ir ką daro tada barsukas? Jis, paprasčiausiai, palieka savo suterštą buveinę ir eina įsirengti kitos. Nes negali įsakmiai pareikšti: susitvarkykite!“, – pasakojo Ramunė, savo žodžius papildydama įvairiausiais piešinėliai, pasakojime pridurdama, jog barsukai, šiaip jau, gyvenantys šeimomis (kurias mes pavadintume klanais – tėtis, mama, ankstesnių metų suaugę ir šių metų dar nesuaugę jaunikliai). Tad gyvena apie šešis gentainius. 
Sudominusi vaikus barsuko gyvenimu, Ramunė sakė, jog tas gyvūnas yra naktinis, viską daro, ypač medžioklės reikaluose, naktimis. Pasižymi gera klausa, uosle (savuosius atskiria pagal kvapą), tačiau regėjimas... Kam jo reikia naktį. Tad laikas, jei jau žmogiškai viską vertiname, barsukai užkabinti akinius.

„Tikrasis ir pagrindinis barsuko priešas yra vilkas ir lūšis. O žmogus barsukui gali būti ir draugas, ir priešas“, – pasakojo Ramunė, primindama, jog žmonės siekia sužinoti, ar viduržiemy, sausio 25-ąją, barsukas verčiasi ant kito šono ar ne? Ir pagal tai, girdi, sprendžia kokie bus likę metai. Teisybę sakant, barsuko minėtąją savybę ar nebus nusavinę iš ežiuko, nes dar Romos laikais viską nuspręsdavęs, girdi, ežiukas, panoręs verstis ar ne ant kito šono. Šiaurės Amerikoje ežiuko žmonės neturėjo, tad orus sprendė pagal švilpiką“, – pasakojo Ramunė, primindama, jog po lietaus galime išvysti ir barsuko pėdsakus, kiek primenančius meškos, tik dydis žymiai mažesnis. 
Baigdama savo pasakojimą apie barsukus Ramunė Mikitiejeva pakvietė visus į gamta, apžiūrėti barsukų kalvos. „Tik negalvokite, jog barsukas mus sutiks su arbata ir sūriu. Pamenate, barsukas juk yra naktinis gyventojas. Be to, visi gyvūnai žmonių vengia, mums artinantis labai gerai viską apie mus žino. Ir šiaip jau barsukas yra labai baikštus, iš urvelio lenda pamažu, per kelis kartus“, – kai ką atšaldė Ramunė, kartu ir paguosdama, jog gali būti gamtoje tarsi ir Joninės, jei jau panorsime pažinti nuostabų ir retą augalą – melsvąjį gencijoną.

Tai tik įspūdis vieną dieną kiek pabuvus stovykloje „Mūsų žalioji vasara“. Apie kitas nuotaikingas dienas vaikai ar pedagogai, manau, parašys patys, tad visa tai skaitysime „Žaliajame pasaulyje“ kiek vėliau.

Birželio 22-28 dienomis Varnių regioniniame parke esančioje Gamtos mokykloje vyko Jaunųjų miško bičiulių (JMB) stovykla ,,Mūsų žalioji vasara‘‘. Gerai nusiteikę iš įvairių Lietuvos kampelių į stovyklą atvyko 26 stovyklautojai.

Jaunieji miško bičiuliai iš Kulautuvos mokyklos dalinasi įspūdžiais iš stovyklos...

Išklausę stovyklos instruktažo, susipažinome su organizatoriais, vadovais ir kitais stovyklos dalyviais. Nieko nelaukdami apsilankėme Varnių regioninio parko lankytojų centre, kur centro direktorė Irena Zemblienė labai įdomiai ir išsamiai papasakojo apie Varnių regioniniame parke slypinčias įdomybes, kurias vėliau išvydome ir savo akimis. Vėliau susitikome su vietos miškininkais, kurie papasakojo apie čia esančių JMB komandų veiklą bei Varnių regioninio parko miško augalų įvairovę. Vakare kupini geros nuotaikos dalinomės savo talentais ir gerai leidome laiką drauge. Kiekviena diena baigdavosi dienos aptarimu, kur kiekvienas stovyklautojas turėdavo pasakyti savo nuomonę apie dieną.

Kitą rytą sočiai papusryčiavę susitikome su biologe Giedre Bajorūniene, kuri supažindino mus su Debesnų pelkės augalija. Išvykoje sužinojome, kodėl drebulė dreba, o beržas ne, bei pamatėme net kelias augalų rūšis, kurios minta vabzdžiais. Nepagailėję batų ir drabužių, klampojome po pelkes įbridę vos ne iki kelių. Tai buvo be galo smagi išvyka! Palikę pelkes už nugaros pasiekėme Lūksto ežero krantus, kur ieškojome gintaro, deja, niekam nepavyko jo surasti. Neradę lietuviško aukso labai nenusiminėme, nes ežere gavome galimybę išsigręžti ir išskalauti savo batus, todėl visi smagiai apsiprausę ir su šypsenomis veide keliavome Lūksto ežero pakrančių miškais pietų stalo link. Gardžiai papietavę ir naujų jėgų įgavę nužygiavome iki vietos, kur gyvena garniai. Pakeliui mūsų laukė daug iššūkių! Teko šokti per upelį, bet išsipurvinus buvo ne bėda, nes Giedrė supažindino mus su muilažole, kuri puikiai suputoja sureagavusi su vandeniu. Aplankę garnių namus, pajudėjome namų link. Net kelionė namo buvo įdomi, nes susipažinome su Varnių miesteliu. Parėję į stovyklavietę puolėme ruoštis Joninių šventimui, tik prieš tai mūsų edukacijos vadovė išbūrė merginoms ateitį iš žygio metu surinktų puokštelių. Vėliau merginos pynė vainikus, vaikinai darė vartus, kūrė Joninių laužą. Visi, atlikę Joninių apeigas, puolėme šokti bei žaisti, o vėliau ir per laužą šokti! Buvo taip smagu, kad šių Joninių dar ilgai neužmiršime nė vienas.

Kitą dieną vėl susitikome su Giedre ir nuvažiavome iki Jomantų miško tako. Ten ne tik klausėmės pasakojimų apie mišką, bet ir patys, susiskirstę grupelėmis, vaikščiojome po mišką ir atlikome įvairias užduotis. Iš biologės Giedrės sužinojome ir begales įdomybių, pavyzdžiui, kaip suvalgyti dilgėlės lapelį nenusidilginant liežuvio, arba kodėl dilgėlė apskritai dilgina. Papildę savo žinių bagažą skaniai papietavome ir nuvykome į žvėrinčių, kuriame išvydome ne tik miško galiūnus stumbrus, bet ir rudąjį lokį Timą. Susitikimas su žvėreliais suteikė labai daug gerų ir šiltų emocijų. Na, o po vakarienės visi pasiruošę patikrinti savo žinias ir azartiškai nusiteikę pradėjome protų mūšį, kuriame nestigo juoko ir užsidegimo. Žinoma, nugalėtojų komanda buvo tik viena, tačiau visi laiką praleidome tikrai puikiai.

Jau nuo pat ketvirtos dienos ryto visi nerimavo ir nekantriai laukė naktį būsiančio žygio, tačiau prieš tai visi pirmą kartą dalyvavome tokioje įdomioje geometrijos pamokoje, kurią vedė Andrius Bajorūnas. Joje iš pradžių susipažinome su Žemaitijai būdinga architektūra, o vėliau patys konstravome patvariausią gamtoje figūrą - tetraedrą. Po pietų vėl nužingsniavome į šalia esantį Varnių regioninio parko lankytojų centrą, kuriame kas pamiegojo, o kas pasimokė geriau pažinti paukščius. Ir štai po vakarienės atėjo laikas leistis į naktinį žygį - ekstremalią gamtoseką, kurios vadovas taip pat buvo Andrius. Išžygiavome jau temstant. Reikėjo eiti kuo tyliau, kad neišbaidytume, bet ir pamatytume kokį gyvūną. Kai jau visai sutemo, miške žaidėme sėlinimo žaidimą, kuris visiems taip pat labai patiko ir kuris mokė, kaip tyliai reikia vaikščioti miške, norint ką nors pamatyti. Žygiavome gana ilgai ir, nors ir buvo nedrąsu, paskutinėje stotelėje išsibarstėme po du ir klausėmės naktinio miško garsų. Vieni sakė girdėję briedį, kiti šakelių traškėjimą, bet iš tiesų niekas gerai nežino, kiek akių mus tąnakt stebėjo.  Vadovas Andrius sakė, kad yra didelė tikimybė, jog žygio metu mus sekė ne kas kitas, o vilkas! Šis naktinis žygis paliko tikrai ilgai neišdildomų įspūdžių ir tikriausiai buvo įdomiausias stovyklos užsiėmimas.

Penktąją dieną teko keltis anksčiau nei visada, kadangi norėjome suspėti aplankyti Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios ir žemaičių vyskupystės muziejaus. Bažnyčioje mus šiltai sutiko kunigas, aprodęs šio nuostabaus architektūros kūrinio stebuklus ir atskleidęs keletą bažnyčios paslapčių. Iš pradžių nukeliavome į rūsius, kuriuose nustebome išvydę du karstuose palaidotus vyskupus iš Giedraičių giminės, kurių kūnai buvo tikrai gerai išsilaikę. Vėliau išgirdome šiek tiek istorijos apie žemaičių vyskupus, kol visi nusprendėme užlipti laiptais aukštyn ir paklausyti bažnyčios vargonų skambesio. Keletas tikrai muzikalių stovyklautojų nusprendė išmėginti savo jėgas ir prisėdo prie vargonų klavišų. Paklausę muzikos, skambėjusios po visą bažnyčią, padėkojome kunigui ir nusprendėme keliauti iki žemaičių vyskupystės centro. Ten sužinojome daugybę dalykų apie vyskupų gyvenimus ir mokslus seminarijoje. Grįžus į gamtos stovyklą mūsų jau laukė paskaita apie Lietuvos saugomas teritorijas. Įgijome daug naujų žinių – sužinojome, kiek rezervatų, draustinių ir regioninių bei nacionalinių parkų yra Lietuvoje, įsidėmėjome ir keletą tose teritorijose saugomų gyvūnų rūšių, o norėdami pasitikrinti žinias grupėse atlikome testą. Testo rezultatai nudžiugino visus, nes gana gerai žinojome atsakymus. Be to – dar gavome ir prizų! Po paskaitos  pasijutome išalkę – jau buvo kaip tik pietų metas. Pietūs buvo sotūs, tačiau mūsų laukė ir desertas, kurį patys turėjome pasidaryti – bandelės, gamintos be jokių įrankių, tik su šaukštu. Kai užminkėme tešlą, lėkėme į lauką ieškoti įvairių augalų ir medžių lapų. Domėjomės kiekvieno jų savybėmis. Kai nuėjome prie laužavietės mūsų jau laukė titnagu įskeltas ir įsikūrenęs laužas, ant kurio ir kepėme pačių pasigamints bandeles, užsigerdami surinktų lapų arbata. Vėliau prie vis dar besikūrenančio lauželio susitikome su raganavimo vyr. specialiste Renata, kuri mums papasakojo apie raganų iškrėstas eibes ir žmones, kurie užsiimdavo raganų medžiokle. Teko net įmituoti teismą, kuriame buvo teisiamos dvi raganos ir raganius. Po šio teismo nužygiavome iki žydų kapinių, kur išgirdome apie įvairių religijų tradicijas, o pagarbiai apėję kapinaites, sugrįžome mokyklon, atgal į savo šiltas lovas.

Išaušus šeštosios dienos rytui, skaniai papusryčiavome ir skubėjome klausytis  VSTT darbuotojų paskaitos apie saugomas teritorijas Lietuvoje. Sužinojome kas ir kaip suformavo dabartinį Lietuvos reljefą. Taip pat turėjome galimybę laimėti prizų. Aktyviai klausėmės dėstytojų ir atsakinėjome į jų užduodamus klausimus. Antroji dienos pusė buvo šiek tiek aktyvesnė. Su vyr. specialistu Linu Šedvilu vykome į Sietuvos kūlgrindą. Dar kartelį išbandėme savo jėgas, ištvermę, atkaklumą ir gavome galimybę pasimaudyti nemokamose purvo voniose. Už viso to slypi kur kas įdomesnė patirtis. Žemaitiškai ,,kūlgrinda" reiškia akmenimis grįstas, tad ir mūsų kelias toks buvo. Klampodami šiuo dumblo taku po kojomis jautėme vieną iš dar kryžiuočių laikus menančių, mūsų protėvių akmenimis grįstų kelių per pelkes, kurie ,beje, padėjo laimėti daugelį mušių. Kūlgrindoje mūsų kelionė dar nesibaigė. Ją tęsėme grožėdamiesi Varnių regioninio parko gamta ir kraštovaizdžiu. Užlipę ant Bilionių, Medvėgalio piliakalnių, klausėmės legendų ir padavimų bei mėgavomės puikiais vaizdais. Grįžę į stovyklavietę suskubome ruoštis vakaro grupių pasirodymams. O ko gi ten nebuvo. Ir dainas dainavom, ir  eiles rimavom, ir pasakas sekėm, ir net visą vaidinimą pastatėm. Iki soties prisijuokę susirinkome prie laužo. Kepėme zefyrus, bandeles, dalinomės visos savaitės įspūdžiais, džiaugėmės vienas kito draugija, šokome aplink laužą ir nenorėjome, kad ši naktis pasibaigtų. Deja, kaip ir kiekviena pradžia turi pabaigą, taip ir šeštoji diena ją turėjo.

Štai ir išaušo paskutinės dienos rytas. Nors jau ir ilgėjomės namų, tačiau buvo sunku palikti šią vietą ir pukius žmones, su kuriais teko susipažinti. Kad ilgiau vieni kitus prisimintume, rašėme palinkėjimus. Visi susėdę prie didelio stalo, susikaupę kažką skrebena popieriuje. Ir skaityti galima tik važiuojant namo arba jau parvažiavus. Iš patirties galime pasakyti, jog tada dažnai ne vieną ašarą tenka nubraukti. Ši stovykla buvo ypatinga: ne tik jos programa, bet ir sutikti žmonės buvo nuostabūs.

Jaunųjų miško bičiulių veikloms įsibėgėjus buvo publikuotas pirmasis šiais metais Lietuvos miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūrio leidinys „Girinukas“.  Nuo leidimo pradžios tai jau 40-asis leidinio numeris.

Naujausiame „Girinuke“ galima pasiskaityti, kaip vyko „Miško draugo“ konkursas, apie finalinį šio konkurso renginį, kuris vyko Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre. Supažindinama su aktyviausiais Jaunųjų miško bičiulių būreliais, kurie praėjusiais metais daug nuveikė miškų ir gamtosauginėse srityse. Šiais metais daug Jaunųjų miško bičiulių veiklų vyksta saugomose teritorijose.

Straipsnyje „Stripeikiuose – ne tik bitės, bet ir bičiuliukai“ pasakojama apie birželio pradžioje Aukštaitijos nacionalinio parko Senovinės bitininkystės muziejuje įvykusį tarptautinio konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ nacionalinį turą. Į konkursą suvažiavo iš anksto užsiregistravusios 9 komandos iš visos Lietuvos.

„Visi čia atvykote atlikę namų darbus, pasiruošę konkurso nacionaliniam etapui. Mes, vertinimo komisija, tikrai skirsime jums geriausius balus“, - sveikino ir drąsino Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Marius Kavaliauskas.

Geriausiai konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ nacionaliniame ture pasirodė Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos Jaunųjų miško bičiulių „Jaunuolynas“ nariai. Leidinyje „Girinukas“ galima pasiskaityti interviu su nugalėtojais, kurie atstovaus Lietuvai šių metų rudenį vyksiančiame tarptautiniame Jaunimas Europos miškuose“ konkurse, kuriame dalyvaus jaunieji miškininkai iš Europos šalių.

Leidinys „Girinukas“ buvo išleistas kaip atskiras savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ priedas, kurį prenumeruoja daugelis Lietuvos mokyklų.

VSTT informacija

Gegužės 25 d. Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre vyko finalinis Jaunųjų miško bičiulių konkurso „Miško draugas“ renginys, kurio metu buvo apdovanoti aktyviausi JMB būreliai. Iš viso apdovanota net 11 būrelių, kurie visus metus aktyviai vykdė įvairiausias veiklas, susijusias ne tik su miškais, bet ir su gamtosauga.

Renginio metu apdovanoti patys aktyviausi Jaunieji miško bičiuliai. 1-osios vietos nugalėtojais tapo JMB būrelis „Eglutės“ iš Ukmergės. 2-osios vietos nugalėtojais tapo JMB būrelis „Miško meistreliai“ iš Panevėžio, o 3-ąją vietą iškovojo JMB būrelis „Eiguliukai“ iš Panevėžio r. Miežiškių miestelio. Konkurse taip pat puikiai pasirodė JMB būrelis „Lūšiukai“ iš Marijampolio k. bei „Verkniukai“ iš Aukštadvario.

Aktyviausi Jaunųjų miško bičiulių būrelių atstovai turės galimybę nemokamai dalyvauti vasaros stovyklose „Mūsų žalioji vasara”, kurios vyks saugomų teritorijų gamtos mokyklose.

Suvažiavę iš įvairių Lietuvos vietų konkurso „Miško draugas” dalyviai turėjo progą susipažinti su kitais JMB būreliais bei smagiai kartu praleisti laiką, žaidžiant lauko žaidimą ir dalyvaujant edukacijoje „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“.

Aukštaitijos nacionaliniame parke vyko Jaunųjų miško bičiulių tarptautinio konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ nacionalinis turas. Varžėsi 9 komandos ir tik viena komanda buvo išrinkta atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurse.

Konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ tikslas – didinti jaunų žmonių žinias apie miškininkystę, tvarų miško naudojimą, supratimą apie miškų ekosistemas skirtingose Europos šalyse.

Komisija, kurią sudarė Lietuvos miškininkų sąjungos, Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, tikrino jaunųjų miškininkų žinias keliose rungtyse. Iš pradžių Jaunieji miško bičiuliai pristatė parengtus „namų darbus“ pagal temą „Miškų kirtimai. Teigiami ir neigiami aspektai“. Vėliau moksleiviai atsakinėjo į testo klausimus. Konkursantų laukė dar viena praktinė užduotis Aukštaitijos nacionalinio parko miške. Kadangi konkursas tarptautinis, tai užduotys vyko anglų kalba. Dalyviai iš anksto ruošėsi konkursui pagal specialų leidinį - http://ypef.eu/files/YPEF_Educational_material_2018.pdf

Jaunųjų miško bičiulių tarptautinio konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ nacionaliniame ture I vietą iškovojo Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos jaunųjų miško bičiulių komanda „Jaunuolynas“, kuri ir atstovaus Lietuvai tarptautiniame konkurse rudenį. II vietą užėmė Prienų „Žiburio“ gimnazijos „Žiburiukai“, o III vietą – Vilniaus raj. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos miško bičiuliai „Lūšiukai“.

Pasak komisijos narių, visos konkurse dalyvavusios Jaunųjų miško bičiulių komandos pasirodė labai gerai, nustebino jų puikios žinios apie miškininkystę ir miškus Europoje. Visi konkurso dalyviai turės galimybę nemokamai dalyvauti Jaunųjų miško bičiulių stovykloje "Mūsų žalioji vasara".

Dabar belieka laukti tarptautinio „Jaunimas Europos miškuose“ (YPEF - „Young people in European Forests”) konkurso, kuris vyks rugsėjo 19 – 22 dienomis Lietuvoje.

Kaip ir kasmet tarptautinė organizacija Young people in European Forests inicijuoja tarptautinį konkursą „Jaunimas Europos miškuose“, kuriame kviečiami dalyvauti Jaunųjų miško bičiulių sambūrio nariai nuo 15 iki 19 metų amžiaus. Konkursas suskirstytas į nacionalinį ir tarptautinį etapus.

Nacionalinį etapą organizuoja LR Aplinkos ministerija, VĮ Lietuvos valstybinių miškų urėdija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Lietuvos miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūris, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija. Informacija apie konkurso nacionalinį etapą pateikta puslapyje: http://anp.lrv.lt/lt/naujienos/jaunimas-europos-miskuose 
Nacionalinio etapo nuostatus rasite: http://anp.lrv.lt/…/anp/docum…/files/ypef_nuostatai_2018.pdf

Tarptautinis etapas šiais metais vyks Lietuvoje. Šių metų konkurso tema – „Miškų kirtimai. Teigiami ir neigiami aspektai“. Mokiniai kviečiami išstudijuoti miškų naudojimo praktikas skirtingose šalyse, ieškoti darniausių ūkininkavimo formų, kad ir žmogui būtų naudinga, ir gamta nenukentėtų. Kaip ir visada, konkursui savarankiškai registruojasi komandos iš trijų moksleivių (registracijos forma yra čia - https://goo.gl/forms/dJbAdOflbHPUig8F2) .

Pageidautina, kad visi komandos nariai turėtų anglų kalbos įgūdžių, nes tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame etape reikės spręsti testą anglų kalba. Testui ruoštis padės specialus leidinys anglų kalba (http://ypef.eu/files/YPEF_Educational_material_2018.pdf ). Išsamiai su konkurso terminais ir užduotimis kviečiame susipažinti perskaičius konkurso nuostatus.

Tad paskubėkite registruotis (paskutinė komandų registracijos diena – gegužės 31 d.) ir jūsų laukia prizai, smagios pažintys ir jau tradicine tapusi JMBS stovykla „Mūsų žalioji vasara“.

Kviečiame Jaunuosius miško bičiulius aktyviai dalyvauti gamtosauginėje veikloje, populiarinti  miškosaugos idėjas tarp mokyklų, bendruomenių ir dalyvauti konkurse „Miško draugas”.  Konkurso tikslas – išrinkti aktyviausius miško mylėtojus, kurie turės galimybę dalyvauti gamtosauginėje stovykloje „Mūsų žalioji vasara”.

Konkurso „Miško draugas” uždaviniai - ugdyti Jaunųjų miško bičiulių saviraišką, skatinti sodinti medelius, tvarkyti pažintinių takų ir miško infrastruktūrą, rinkti šiukšles miške, talkinti gamtoje, kt.

Konkurse gali dalyvauti Jaunųjų miško bičiulių būreliai, tuntai, klubai, mokyklinės girininkijos, saugomų teritorijų gamtos mokyklos.

Konkursas vykdomas trimis etapais. Iki š. m. gegužės 10 d. – Jaunųjų miško bičiulių  būreliai ir kitos minėtos organizacijos turėtų pateikti vykdytos veiklos aprašymą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM, kuri ir organizuoja „Miško draugo“ konkursą.

Daugiau informacijos apie konkursą „Miško draugas“ rasite čia  

Jaunųjų miško bičiulių veiklą nuo šio pavasario Aplinkos ministerija pavedė koordinuoti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM. Kovo 23 d. Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre įvyko įžanginis renginys, kuriame buvo pristatytos naujienos ir 2018 metų Jaunųjų miško bičiulių veiklos.

Renginyje dalyvavo Jaunųjų miško bičiulių (JMB) sambūrio atstovai, JMB būrelių mokytojai ir tuntų vadovai, taip pat AM viceministras Martynas Norbutas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas prof. Edmundas Bartkevičius, VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus  vedėjas Almantas Kulbis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis ir kiti. Į renginį susirinko apie 100 dalyvių.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Diana Rakauskaitė pristatė, kokios JMB veiklos numatomos šiais metais. „Gilinamės į esamą situaciją, atnaujinam esamų Jaunųjų miško bičiulių būrelių ir mokytojų sąrašą, planuojam veiklas”, - kalbėjo VSTT atstovė, pabrėždama, kad šiais metais nemažai veiklų, susijusių su miškais ir miškininkyste, vyks nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei saugomų teritorijų gamtos mokyklose. Po renginio jaunieji miško bičiuliai ir mokytojai dalyvavo ekskursijoje po Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą.

Naujausia informacija apie Jaunųjų miško bičiulių konkursus ir kitą veiklą bus pateikiama JMB Facebook paskyroje ir VSTT tinklalapio rubrikoje „Jaunieji miško bičiuliai“ - http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/295

Labai prašytume atsiliepti visus Jaunųjų miško bičiulių būrelius ir tuntus, atsiųskite savo kontaktus el. paštu – lankytojucentras@vstt.lt  

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-07-19