Gamtosauginis švietimas

I . PADĖTIES APŽVALGA. PROBLEMATIKA
 
Nacionaliniai ir regioniniai parkai – kompleksinės saugomos teritorijos. Jie steigiami ne tik kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei, paveldo vertybėms išsaugoti bei pritaikyti lankymui. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą valstybiniai parkai skirti ir aplinkosauginiam švietimui plėtoti. Aplinkosauginis švietimas yra sudėtinė saugomų teritorijų apsaugos proceso dalis kartu su saugomų teritorijų planavimu bei projektavimu, konkrečių apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimu, kontrole. Aplinkosauginis visuomenės švietimas, gamtos ir kultūros vertybių propagavimas, ekologinės pasaulėžiūros ir gyvensenos, pilietiškumo ugdymas neatsiejama saugomų teritorijų direkcijų veikla.
Nacionaliniai ir regioniniai parkai yra gana nauja saugomų teritorijų rūšis Lietuvoje. Pirmasis nacionalinis parkas įsteigtas 1974 m., o visi regioniniai parkai atsirado tik 1992 m. Dar vėliau atsidaro direkcijos juose, organizuojančios veiklą šiose saugomose teritorijose. Lietuvos gyventojai apskritai painioja saugomų teritorijų kategorijas ir rūšis, nesupranta jų steigimo tikslų. Dar sudėtingiau jiems suvokti Natura 2000 teritorijų tinklo poreikį ir šio tinklo teritorijų santykį su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis. Labai dažnai visos saugomos teritorijos vadinamos arba draustiniais, arba rezervatais. Dažnai net ir spaudoje rašoma, aiškinama, kad saugomose teritorijose viskas draudžiama.
Nemaža dalis šalies piliečių jau nežino, kas yra laukinė gamta, bijo jos. Buvimas mėgėjiškuose soduose dažnai prilyginamas buvimui gamtoje, tačiau tai nieko bendro neturintys dalykai. Ši spraga kol kas tik didėja.
Tradicinio bendrojo lavinimo mokyklose nėra specialios programos, skirtos šalies vertybėms pažinti ir jų išsaugojimo būtinumui suvokti. Patys mokytojai mažai pažįsta šalies vertybes, laukinę gamtą, kraštovaizdį. Tuo tarpu, tarkim, Vokietijoje, kitose Europos šalyse jau senokai egzistuoja gamtos mokyklos, į kurias moksleiviai atvyksta ne tik dienai, bet ir savaitei susipažinti su laukine gamta. 
Mokymosi gamtoje poreikis ėmė ryškėti prieš 15 metų, kai pradėjo keistis žmonių gyvensena, sumažėjo kaimo gyventojų, kai vaikai vis mažiau laiko gali pabūti gamtoje.
Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad geriausias būdas sudaryti sąlygas vaikų ir jaunimo aplinkosauginiam ugdymui, švietimui apie saugomas vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei reikiamų gebėjimų stiprinimui yra Gamtos mokyklos saugomose teritorijose. Gamtos mokyklose sudaromos galimybės būti gamtoje, stebėti gyvūnus, augalus, gamtos reiškinius, pažinti vertybes aktyviai dalyvaujant mokymosi procese. Kitaip gamtos pažinti nelabai įmanoma.
Kai kurios direkcijos savo iniciatyva, net ir neturėdamos tinkamų materialinių sąlygų, ėmėsi dirbti su moksleiviais, supažindinti juos su gamta, jos komponentais, ekosistemomis, mokyti juos elgesio gamtoje, skleisti bendras žinias apie gamtą, saugomas vertybes. Ypač gerą patirtį šioje srityje turi Kauno marių regioninio parko direkcija, kuri yra pasirengusi net edukacinę priemonę „Pamokos gamtoje“. 
 
II. SIEKIAMAS TIKSLAS
 
Gamtos mokyklų tikslas - formuoti teisingą laukinės gamtos, vertybių, pačių saugomų teritorijų ir veiklos jose galimybių sampratą, skatinti pažinti saugomų teritorijų vertybes, padėti suprasti jų išskirtinę vertę, suvokti ekosistemose vykstančius procesus, kraštovaizdžio komponentų tarpusavio sąveiką, mokyti atsakingai elgtis gamtoje, padėti formuoti palankų visuomenės požiūrį į saugomas teritorijas ir gamtosaugos svarbą, ekologinį švietimą, patriotizmą, kt. Tai galima pasiekti valstybiniuose parkuose, turinčiuose direkcijas:
Plėtojant švietėjišką veiklą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos srityje;
Skleidžiant žinias apie gamtos vertybes, jų išsaugojimo būtinumą ir jų svarbą šalies, jos piliečių gyvenimui, jo kokybei;
Aiškinant laukinės gamtos, vertybių išsaugojimo būdus ir priemones;
Ugdant sąmoningus šalies piliečius, gebančius išsaugoti gamtos vertybes, unikalų ir Lietuvai būdingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, kt.
 
III. GAMTOS MOKYKLŲ STEIGIMO GALIMYBĖS
 
Nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose dirba puikūs savo darbą išmanantys profesionalai, suvokiantys gamtos paveldo išsaugojimo poreikius, gebantys dirbti aiškinamąjį darbą, mokantys bendrauti su įvairių amžiaus grupių žmonėmis, turintys patirties įvairiose srityse, atsidavę savo darbui.
Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose sukurta, baigiama kurti materialinė bazė, kurią galima pritaikyti ir aplinkosauginiam švietimui. Kai kurios direkcijos turi pastatus, kuriuos galima pritaikyti gamtos mokyklų veiklai. Taip pat kai kurios direkcijos turi gamtos mokyklų veiklos patirtis. 
 
IV. PRIELAIDOS GAMTOS MOKYKLŲ VEIKLAI
 
Gamtos mokyklose turi būti sudarytos sąlygos organizuoti įvairios trukmės edukacines programas, vienos dienos, kelių dienų, savaitės ar ilgesnes, todėl būtina numatyti programų dalyvių apgyvendinimo galimybes ir sudaryti minimalias sąlygas pasigaminti maistą savo reikmėms. Gamtos mokyklos veiklai reikia patalpų, metodinės medžiagos, įrangos, baldų. 
1. Patalpos. Reikalingas pastatas (pastatai), nes orai Lietuvoje permainingi, ne visuomet galima būti lauke. Pastate (pastatuose) reikalingos patalpos: 1) klasės žinioms perteikti, praktiniams užsiėmimams (darbui su gamtine ir kitokia medžiaga), bendravimui; 2) buitinės patalpos (tualetai, dušai), įskaitant virtuvėles, 3) patalpos nakvynei (moksleiviai turi turėti galimybę atvykti ilgesniam laikui, bent jau dviem dienom), nes dalis stebėjimų, pavyzdžiui, šikšnosparnių, paukščių vykdomi naktį arba vėlai vakare, anksti ryte; 4) kitos patalpos (pagalbinės patalpos inventoriui, bendros patalpos: holai, koridoriai, poilsio patalpos, kt.).
2. Metodinė medžiaga. Praktiniam darbui, mokymo procesui reikalinga speciali medžiaga: specialios metodikos, aprašomoji, vaizdinė medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai, schemos, kt.), informacija apie saugomas vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, žaidimai, mikroskopai, rinkiniai gamtos stebėjimui, lauko darbams, kt. 
3. Įranga: kompiuterinė vaizdo, garso aparatūra užsiėmimams (stacionarūs, nešiojami kompiuteriai, kopijavimo prietaisai, ekranai, projektoriai, lentos, įskaitant interaktyvias, fotoaparatai, kt.). Taip pat reikalinga virtuvės įranga, buitinė technika. Virtuvės  įrangą ir buitinę techniką galima naudoti tam tikroms mokymo programoms. Kiekvienoje gamtos mokykloje turi būti bent po vieną išvardytos įrangos komplektą.
4. Baldai klasėms, buitinėms patalpoms, patalpoms nakvynei, kitoms patalpoms. Baldai turi būti praktiški, estetiški, lengvai valomi.
Gamtos mokyklos gali veikti tik tuomet, kai yra darbui pasirengę, norintys dirbti specialistai, profesionalai. Jose gali dirbti tiek saugomos teritorijos specialistai, tiek pedagogai, atvykę su vaikų grupe.
Optimalus grupės dydis – iki 30 moksleivių, kitos amžiaus grupės asmenų. Patalpos, metodinė medžiaga, įranga ir baldai turi būti sukomplektuoti taip, kad būtų galima dirbti su nurodyto dydžio grupe.
Steigiant Gamtos mokyklas saugomose teritorijose nėra siekiama dubliuoti Lietuvoje veikiančių švietimo ir mokymo įstaigų veiklą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pradėjo leisti kasmetinį leidinį „Gamtos vertybių būklė saugomose teritorijose“. Pirmasis leidinys skirtas aplinkosaugininkams, besimokančiam jaunimui ir kiekvienam saugomų teritorijų lankytojui.

Leidinyje rasite informaciją apie Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų ir keturių Valstybinių gamtinių rezervatų (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto biosferos) gamtos vertybes, jų būklę, kaitas, žmogaus veiklos ir įgyvendintų gamtotvarkos priemonių tiesioginius ir netiesioginius rezultatus.

Medžiagą parengė saugomų teritorijų direkcijose daugelį metų dirbantys specialistai, kurių manymu, leidinyje skelbiama medžiaga gali geriausiai atskleisti parko ar rezervato gamtinę specifiką, unikalumą arba surinktų duomenų originalumą.

Straipsniuose pateikta vykdytų monitoringų medžiaga, parodanti atskirų gamtos vertybių būklės kitimo tendencijas.

Kitus du tęstinio leidinio tomus, skirtus regioninių parkų gamtos vertybėms apibūdinti, numatoma išleisti 2018 ir 2019 metais. Leidinys išleistas 300 egz. tiražu.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis knygos pratarmėje nuoširdžiai dėkoja leidinio sudarytojui dr. Romui Pakalniui ir saugomų teritorijų direkcijų specialistams, pateikusiems straipsnius ir pasidalinusiems sukaupta ilgamete patirtimi bei informacija stebint gamtos vertybių būklę saugomose teritorijose.

Naująjį leidinį galima rasti Saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centro skaitykloje, nacionalinių parkų ir rezervatų direkcijose, o leidinio elektroninį variantą - paspaudę nuorodą:

GAMTOS VERTYBIŲ BŪKLĖ SAUGOMOSE TERITORIJOSE 2017 m.

GAMTOS VERTYBĖS SAUGOMOSE TERITORIJOSE 2018 m.

Pagal projektą „Ekologinio švietimo plėtra saugomų teritorijų direkcijose“ buvo parengti 28 metodiniai – pažintiniai vadovai (leidiniai) lietuvių kalba, skirti moksleiviams ir mokytojams, taip pat plačiajai auditorijai, besilankančiai nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose. Leidiniai naudojami saugomų teritorijų gamtos mokyklose.12 leidinių buvo išversta į anglų kalbą.
Leidiniai turi padėti mokytojui, gamtos gidui, mamai ar tėčiui organizuoti ir pravesti mokomuosius užsiėmimus konkretaus nacionalinio ar regioninio parko gamtoje, o mokiniui, lankytojui, vaikui – geriau suvokti, pažinti, įsiminti vertybes saugomoje teritorijoje.

Leidiniuose sužinosi:

KĄ galima pažinti, išmokti konkrečioje saugomoje teritorijoje
Šioje dalyje patraukliai pristatoma išskirtinė valstybinio parko vertė (savitas kraštovaizdis, išskirtinės gamtos ir kultūros vertybės, savita biologinė įvairovė, nematerialusis kultūros paveldas), pateikiami žygių maršrutai.

KAIP pažinti konkrečią saugomą teritoriją
Yra sukurtos 3 teminės edukacinės pamokos (užduotys) užsiėmimams gamtoje pravesti, skirtos  jauniausiems, vyresniesiems ir visai šeimai.

Projekto tikslinės auditorijos – saugomų teritorijų lankytojai: mokiniai ir mokytojai, šeimos su vaikais ir kiti lankytojai. Principas – mokausi žaisdamas gamtoje, atrasdamas, bendraudamas.

Projekto vykdytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

Su leidiniais susipažinti ir juos atsisiųsti galite paspaudę ant žemiau esančių nuorodų: 


LIETUVIŲ KALBA
Vadovas po Aukštaitijos nacionalinį parką

Vadovas po Dzūkijos nacionalinį parką

Vadovas po Kuršių nerijos nacionalinį parką

Vadovas po Žemaitijos nacionalinį parką

Vadovas po Anykščių regioninį parką

Vadovas po Asvejos regioninį parką 
Vadovas po Aukštadvario regioninį parką

Vadovas po Biržų regioninį parką

Vadovas po Dubysos regioninį parką

Vadovas po Gražutės regioninį parką

Vadovas po Krekenavos regioninį parką

Vadovas po Kurtuvėnų regioninį parką

Vadovas po Labanoro regioninį parką

Vadovas po Metelių regioninį parką

Vadovas po Nemuno deltos regioninį parką

Vadovas po Nemuno kilpų regioninį parką

Vadovas po Neries regioninį parką

Vadovas po Pagramančio regioninį parką 
Vadovas po Panemunių regioninį parką
Vadovas po Rambyno regioninį parką

Vadovas po Salantų regioninį parką

Vadovas po Sirvėtos regioninį parką

Vadovas po Tytuvėnų regioninį parką

Vadovas po Varnių regioninį parką

Vadovas po Veisiejų regioninį parką

Vadovas po Ventos regioninį parką
Vadovas po Vištyčio regioninį parką

Vadovas po Žagarės regioninį parką

 

ANGLŲ KALBA / IN ENGLISH:

Guide to Aukstaitija national park

Guide to Dzukija national park

Guide to Curonian spit national park

Guide to Zemaitija national park

Guide to Aukstadvaris regional park

Guide to Krekenava regional park

Guide to Labanoras regional park

Guide to Nemunas delta regional park

Guide to Nemunas loops regional park

Guide to Rambynas regional park

Guide to Varniai regional park

 

Pastaruoju metu saugomose teritorijose kuriamos gamtos mokyklos. Žaliąsias pamokas gamtoje nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų specialistai jau veda senokai, tačiau pačių pastatų, pritaikytų gamtos mokykloms, idėja – naujas dalykas Lietuvoje. 

Gamtos mokyklos labai populiarios Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, kitose Vakarų Europos šalyse. Net mažiausi Norvegijos vaikai itin daug laiko praleidžia gamtoje, nepriklausomai nuo oro sąlygų. 

Steigiant gamtos mokyklas saugomose teritorijose, buvo siekiama, kad Lietuvos gyventojai suprastų, kas yra laukinė gamta, suvoktų gamtinį kraštovaizdį, jame vykstančius procesus, kraštovaizdžio komponentų tarpusavio sąveiką, pažintų gamtos vertybes, suprastų, kam reikia jas saugoti. 

Šiuo metu saugomose teritorijose yra 6 gamtos mokyklos:  Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Sirvėtos, Kauno marių, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose. 

Gamtos mokyklose mokytojai su mokinių grupėmis gali užsisakyti žaliąsias edukacines programas. Saugomų teritorijų specialistai moko elgtis gamtoje atsakingai,  padeda formuoti palankų visuomenės požiūrį į saugomas teritorijas ir gamtosaugos svarbą. Gamtos mokyklų tikslas - kad kuo daugiau žmonių įgytų žinių apie gamtosaugą, suvoktų ekosistemų procesus ir suprastų, KĄ ir KODĖL SAUGOME. 

Aukštaitijos nacionalinio parko Gamtos mokykla 

Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos mokykla 

Kauno marių regioninio parko Gamtos mokykla 

Sirvėtos regioninio parko Gamtos mokykla 

Varnių regioninio parko Gamtos mokykla 

Žagarės regioninio parko Gamtos mokykla 

 

Internetinė jaunųjų gamtos reindžerių platforma www.gamtosreindzeris.lt skirta vaikų gamtosauginiam švietimui. Tai – el. svetainė, kurioje susitinka ir bendrauja jaunieji gamtos mylėtojai ir juos globojantys specialistai. 

Specialistai registruojasi, susikuria savo profilį, į platformą kelia įvairias gamtosaugines užduotis vaikams, sukuria už kiekvieną užduotį suteikiamo ženkliuko dizainą, stebi užduočių vykdymą, bendrauja su vaikais.

Vaikai registruojasi, susikuria savo profilį, renkasi jo amžiaus kategorijai priskirtas užduotis pagal temas, konkrečią saugomą teritoriją, jas vykdo, kilus klausimų, gali kreiptis į užduoties sudarytoją-specialistą, savo profilyje mato visą savo veiklos istoriją, pasiekimus. Platformoje matoma bendra vaikų pasiekimų lenta.

Jaunieji gamtos reindžeriai

Nacionalinį Konkursą „Pamoka gamtoje: svajokime drauge" organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Konkursas vyksta kiekvienais metais, dalyviams siūloma vis kita tema, susijusi su saugomomis teritorijomis. 

Konkursu siekiama stiprinti švietimo institucijų ir saugomų teritorijų bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas gamtamokslinio ugdymo plėtotei naujose mokymosi aplinkose - saugomose teritorijose. 

PAMOKA GAMTOJE: SVAJOKIME DRAUGE

Konkurso uždaviniai: 

  • supažindinti mokinius ir mokytojus su edukacijos galimybėmis ir žaliosiomis mokymo aplinkomis bei kultūros vertybėmis saugomose teritorijose;
  • įtraukti švietimo institucijas į saugomų teritorijų pamokų gamtoje ir edukacinių programų kūrimą ir vykdymą, ieškant formaliojo ir neformaliojo ugdymo sąsajų;
  • prisidėti prie universalių viešos prieigos gamtamokslinės edukacijos išteklių bazės kūrimo.

Konkurso dalyviai:

Konkurse gali dalyvauti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, formalųjį ugdymą papildančių bei neformaliojo švietimo įstaigų mokinių komandos, kitos mokinių komandos (vaikų ir jaunimo organizacijos, klubai, būreliai). Komandą gali sudaryti ne daugiau kaip 5 mokiniai. Komandų skaičius iš vienos ugdymo įstaigos, organizacijos neribojamas. Komandai gali vadovauti mokytojas (-ai)/ vadovas (-ai).

Konkursas organizuojamas amžiaus grupėse:
ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai;

  • I amžiaus grupė – 1–4 klasių mokiniai;
  • II amžiaus grupė – 5–8 klasių mokiniai;
  • III amžiaus grupė – 9–11 klasių mokiniai.

Konkursą koordinuoja: 

LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkė Aušrinė Demšienė,
tel.: 8 5 267 0060, 8 678 16 553, 
el. paštas ausrine.demsiene@lmnsc.lt

VSTT Viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė, 
el. paštas d.rakauskaite@vstt.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-07-26