Gamtos paveldo objektai

 

Gamtos paminklo sąvoką pirmasis XIX a. pavartojo garsus vokiečių geografas ir keliautojas A. Humboltas. Lietuvoje vienas iš pirmųjų gamtos paminklais ėmė rūpintis prof. T. Ivanauskas. 1920 m. jis rašė apie senus drevėtus ąžuolus ir kitus medžius, kurie galėtų būti paskelbti gamtos paminklais. Be to, jis manė, kad gamtos paminklais galėtų būti akmenys, šaltiniai ir kiti objektai, turintys mokslinę, istorinę ir estetinę vertę.

Tačiau tik 1960 m. keli šimtai medžių buvo paskelbti gamtos paminklais. Vėlesniais metais gamtos paminklais buvo skelbiami medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos, ozai, parkai ir kt. 1985-1987 metais visi paminklai buvo suskirstyti į respublikinės ir vietinės reikšmės. 1993 m. priėmus Saugomų teritorijų įstatymą, valstybės ir savivaldybių saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo respublikinės ir vietinės reikšmės gamtos paminklų atitikmenimis. 1999 m. lapkričio mėn. 3 d aplinkos ministro įsakymu patvirtintas valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų sąrašas. Vertingiausius objektus LR Vyriausybė 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dėl gamtos paminklų paskelbimo“ (Žin., 2000, Nr. 24-621) paskelbė gamtos paminklais.

2001 m. gruodžio 4 d. priėmus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymą, gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo gamtos paveldo objektais.

Pateikiame teisės aktų, kuriais buvo skelbiami valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (kraštovaizdžio objektai, gamtos paminklai) bei išbraukiami sunykę objektai, sąrašą.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas gamtos paveldo objektų skelbimo tikslai yra:
1) išsaugoti gamtos paveldo objektus;
2) išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
3) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;
4) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
5) propaguoti gamtos paveldo objektus.
Gamtos paveldo objektai yra:
1) geologiniai – išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės;
2) geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
3) hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės;
4) hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;
5) botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai;
6) zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.

2002 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 „Dėl valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-146; 2005, Nr. 71-2566) patvirtintas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas yra tikslinamas kiekvienais metais (aktuali redakcija: 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. D1-300 „Dėl naujų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų paskelbimo, jų ribų schemų patvirtinimo, sunykusių  valstybės saugomų gamtos paveldo objektų išbraukimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 652 „Dėl Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“).

Gamtos paveldo objektai skelbiami saugomais vadovaujantis Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu 2009 m. liepos 8 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-393 (Žin., 2009, Nr. 83-3476).  

Gamtos paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas ir Gamtos paveldo objektų nuostatai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, kurį tvarko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyrius, duomenis 2018 m. gegužės mėn. 1 d. Lietuvoje buvo 684 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (156 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 217 savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų.

  Valstybės saugomi
gamtos paveldo objektai
Iš jų gamtos 
paminklai

Savivaldybių saugomi
gamtos paveldo objektai

Geologiniai (akmenys, atodangos, įgriuvos) 177 71 45
Geomorfologiniai (daubos, griovos, gūbriai, kopos, ozai ir kitos reljefo formos) 37 29 3
Hidrogeologiniai (šaltiniai, versmės) 43 19 2
Hidrografiniai (ežerai, pusiasaliai, ragai, rėvos, salos) 23 12 1
Botaniniai (medžiai, jų grupės, augavietės, dendrologinę vertę turintys parkai) 403 25 165
Zoologiniai (saugomų gyvūnų rūšių radavietės, gyvūnų kolonos) 1 - 1
Iš viso: 684 156 217

Išsamią informaciją apie gamtos paveldo objektus galite rasti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro svetainėje. Be to, daugumos geologinių, geomorfologinių ir hidrogeologinių gamtos paveldo objektų aprašymą galite rasti Lietuvos geologijos tarnybos puslapyje (Geotopai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-01-19 nutarimu Nr. 56 „Dėl savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 9-335) patvirtintas savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašas, kuriuo reikia vadovautis, skelbiant saugomais gamtos paveldo objektus. 

Didžiausia problema - botaninių gamtos paveldo objektų, medžių, išsaugojimas. Tinkama priežiūra medžių amžių gali prailginti, o nemokšiškas genėjimas - sutrumpinti, todėl siūlome susipažinti su pagrindiniais želdinių priežiūros principais

Teisės aktai dėl gamtos paveldo objektų (GPO) paskelbimo valstybės saugomais ir sunykusių valstybės saugomų GPO išbraukimo iš valstybės saugomų GPO sąrašo:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-300 (identifikacinis kodas Teisės aktų registre - 2018-06126) naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti (patvirtinti šių objektų ribų planai): 

1. Barsukyno ozas;
2. Bikūnų daugiakamienė liepa;
3. Ditkūnų ąžuolas;
4. Duburio salos ąžuolas;
5. Gaidžiakalnio akmuo;
6. Ievos Simonaitytės bukas;
7. Juodenėnų trikamienė pušis;
8. Kliošų parko bukas;
9. Kliošų parko kėnis;
10. Lūžgalių ąžuolas;
11. Rūpintojėlio ąžuolas;
12. Šperberių ąžuolas;
13. Šūklių I tuopa;
14. Šūklių II tuopa;
15. Ūniškių ąžuolas;
16. Vartelių miško maumedis;
17. Vingio parko ąžuolas;
18. Vygrelių daugiakamienė liepa;
19. Žvirblinių ąžuolas.

Iš sąrašo išbraukti:
1. sunykęs botaninis gamtos paveldo objektas Lančiūnavos ąžuolas;
2. neatitinkantis kriterijų botaninis gamtos paveldo objektas Medišionių liepos (3);
3. neatitinkantis kriterijų geologinis gamtos paveldo objektas Akmenys Mukolas ir Mukoliukas.


 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-288 (identifikacinis kodas Teisės aktų registre - 2017-06605) naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti (patvirtinti šių objektų ribų planai): 

1. Akmenynės ąžuolas;
2. Alizavos ąžuolas;
3. Aukščiausia Lietuvos pušis;
4. Baltelės pušis;
5. Bradesių II ąžuolas;
6. Degaičių dvaro dendrologinę vertę turintis parkas;
7. Dusetų vinkšna;
8. Grinių ąžuolas;
9. Januliškio maumedžiai;
10. Kaunių ąžuolas;
11. Kurynės dendrologinis rinkinys;
12. Liukpetrių ąžuolas;
13. Lopaičių šaltinis;
14. Lūšnios pušis;
15. Mantagailiškio dvaro septynkamienis uosis;
16. Mantagailiškio pušis;
17. Nemunėlio Radviliškio liepa;
18. Nemunėlio Radviliškio maumedis;
19. Netiesų I ąžuolas;
20. Netiesų II ąžuolas;
21. Pabaltės pušis;
22. Padaičių miško ąžuolas;
23. Padvariečių eglė;
24. Paežerių dvaro parko bukas;
25. Pasienio ąžuolas;
26. Pašimšės ąžuolas;
27. Pavidaujo ąžuolas;
28. Salamiesčio akmuo;
29. Saločių parko vinkšna;
30. Sukilėlių ąžuolas;
31. Svirnupio vinkšna;
32. Vartelių liepa;
33. Verknės senvagės šaltinis;
34. Žvėrių vinkšna;

Iš sąrašo išbraukti:

  • sunykę botaniniai gamtos paveldo objektai:

1. Kurpiko kadagys;
2. Salų tuopa;
3. Trainiškio ąžuolas;
4. Vienišoji Zvėgių miško pušis.

  • neatitinkantys kriterijų geologiniai gamtos paveldo objektai: 

1. Akmuo Kiškio Bažnyčia;
2. Akmenys (2) su Jaučio Pėda;
3. Lileikėnų akmuo;
4. Šavašos akmuo su Pėda. 


 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-88 (identifikacinis kodas Teisės aktų registre - 2016-02673) naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti (patvirtinti šių objektų ribų planai):  

1. Akmenės Didysis akmuo;
2. Alkūnų pušis;
3. Angelo akmuo;
4. Antakmenės konglomeratas;
5. Ąžuolai Dvyniai;
6. Barklainių dvaro eglė;
7. Barklainių dvaro liepų alėja;
8. Bernardo Brazdžionio ąžuolas;
9. Bėčiūnų ąžuolas;
10. Bliūdašilio eglė;
11. Brazelių kriaušė;
12. Brolių akmuo;
13. Bučių ąžuolas;
14. Bulėnų I akmuo;
15. Bulėnų II akmuo;
16. Dabravolės daugiakamienė liepa;
17. Dabulevičių maumedis;
18. Dauguviečių maumedis;
19. Daujėnų bažnyčios šventoriaus liepa;
20. Daukšaičių ąžuolas;
21. Dirvonų kaštonas;
22. Genių atodanga;
23. Genių ąžuolas;
24. Gudlaukio ąžuolas;
25. Jašinsko liepa;
26. Kalniškės akmuo;
27. Kengių liepa;
28. Kiršonių akmuo;
29. Klaišių akmuo;
30. Knygnešių šaltinis;
31. Krakių ąžuolas;
32. Kurklių akmuo;
33. Laikrodinės ąžuolas;
34. Laisvučių liepa;
35. Laumių miško keturkamienė eglė;
36. Lenkaičių I ąžuolas;
37. Lenkaičių II ąžuolas;
38. Lenkaičių III ąžuolas;
39. Lenkaičių IV ąžuolas;
40. Likėnų šaltinis;
41. Linartų akmuo;
42. Liškiavos liepa;
43. Meironiškių akmenys (2);
44. Mykolo Oginskio liepa;
45. Montrimų ąžuolas;
46. Mukulių II ąžuolas;
47. Mukulių III ąžuolas;
48. Mukulių IV ąžuolas;
49. Mukulių tuopa;
50. Muoriškių atodanga;
51. Naujamiesčio ąžuolas;
52. Normainių akmuo;
53. Paežerių dvaro ąžuolas;
54. Pagramančio atodanga;
55. Pajiešmenių parko ąžuolas;
56. Panūdžių maumedis;
57. Paparčių juodalksnis;
58. Pažibų liepų alėja;
59. Plungės dvaro parko aukštasis ąžuolas;
60. Pumpurų ąžuolas;
61. Riklikų šaltinis;
62. Rudaičių ąžuolas;
63. Salomėjos šaltinis;
64. Santakos gluosnis;
65. Skaborų I ąžuolas;
66. Skaborų II ąžuolas;
67. Skiručių šaltinis;
68. Stirbiškės ąžuolas;
69. Šaltinis Laumės Pėda;
70. Šernų akmuo;
71. Šilo miško ąžuolas;
72. Tervydžių kaimo dendrologinis rinkinys;
73. Tryškių akmuo;
74. Veprių ąžuolas;
75. Vėžalaukio ąžuolas;
76. Žagarės šermukšnis;
77. Žudiškių ąžuolas;
78. Žukų ąžuolas.

Iš sąrašo išbraukti:

  • sunykę geologiniai gamtos paveldo objektai:

1. Akmuo Valiūnas;
2. Liškiavos atodanga.

  • neatitinkantys kriterijų geologiniai gamtos paveldo objektai: 

1. Adomo Mickevičiaus akmuo;
2. Akmuo Baravykas;
3. Akmuo Stabo kūlis;
4. Akmuo Mokas (Šalčininkų r. sav.);
5. Napoleono akmuo.

  • sunykę botaniniai gamtos paveldo objektai:

1.  Drevėta pušis (Čepkelių rezervato (1 kv., 13 skl.) teritorija);
2. Drevėta pušis (Varėnos miškų urėdijos Marcinkonių g-jos (197 kv., 32 skl.) teritorija, Marcinkonių k.);
3. Drevėta pušis (Druskininkų miškų urėdijos Musteikos g-jos (269 kv., 14 skl.) teritorija);
4. Kretuonių pirmasis ąžuolas,
5. Špokų vinkšna,
6. Veisiejų dvaro parko alksnis.


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-19 (identifikacinis kodas Teisės aktų registre - 2015-00625) naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti (patvirtinti šių objektų ribų planai):  

1. Kalvių akmuo
2. Poškonių akmuo
3. Skaudvilės ąžuolas

Iš sąrašo išbraukti sunykę botaniniai objektai: 

1. Belūnų ąžuolas (išvirto)
2. Drevėta pušis (Druskininkų miškų urėdija, Musteikos g-ja (271 kv.; 32 skl.), Dzūkijos nacionalinis parkas)  (išvirto)
3. Galdiko ąžuolas (senai nulūžęs, nupjautas, supjaustytas ir išvežtas)
4. Klovainių ąžuolas (sunaikintas, nupjautos šakos)
5. Prapuntų tuopa  (išvirto)
6. Raistų ąžuolas (išvirto)


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. D1-792 (Žin., 2013, Nr. 115-5780) naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti (patvirtinti šių objektų ribų planai):  

1. Daumantų atodanga
2. Rokų atodanga
3. Drevėta pušis (Varėnos miškų urėdija, Marcinkonių g-ja (584 kv.; 21 skl.), Marcinkonių k., Dzūkijos nacionalinis parkas)
4. Ilzenbergo dvaro ąžuolas
5. Kybarčių ąžuolas
6. Meškėnų liepa


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. D1-495 (Žin., 2012, Nr. 68-3480) naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti (patvirtinti šių objektų ribų planai):  

1.Lašinių akmuo
2.Lelyko atodanga
3.Pašešuvio tufų atodanga
4. Raudonskardžio atodanga
5. Gastilionių gūbrys
6. Strėvos įgriuva
7. Panemunės rėva
8. Agailių liepa
9. Agluonos ąžuolas
10. Aukštadvario dvaro parko kaštonas
11. Aukštadvario dvaro parko liepų pavėsinė
12. Aukštadvario dvaro parko maumedžiai (4)
13. Buivydo ąžuolas
14. Daugėlių I ąžuolas
15. Daugėlių II ąžuolas
16. Daugėlių III ąžuolas
17. Julinų dvaro liepų alėja
18. Kulnio ąžuolas
19. Kurpiko kadagys
20. Lėgų ąžuolas
21. Mikalojaus Daukšos ąžuolas
22. Milvydų ąžuolas
23. Paveisiejų pušis
24. Paveisiejų trikamienis ąžuolas
25. Pavenčių ąžuolas
26. Pavirvyčio alėjos ąžuolas
27. Pavirvyčio beržas
28. Pavirvyčio dvaro ąžuolas
29. Pšemislo Neveravičiaus uosis
30. Pusbaublių liepa
31. Riškaičių ąžuolas
32. Riškaičių maumedis
33. Santeklinės pušis
34. Santeklių pušis
35. Sauserių ąžuoas
36. Šilėnų liepa
37. Šiliškių daugiakamienė vinkšna
38. Šiliškių daugiakamienis uosis
39. Šiurkiškių pušys Sesės
40. Špokų vinkšna
41. Švenčiuliškių pušis
42. Taikūnų pušis
43. Trakių vinkšna
44. Upėtakių tvenkinių ąžuolas
45. Užpelkių pušis
46. Užpelkių vinkšna
47. Veisiejų dvaro parko alksnis
48. Veisiejų dvaro parko uosis
49. Visgirdų ąžuolas  


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-675 (Žin., 2010, Nr. 95-4984) naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti (patvirtinti šių objektų ribų planai): 

1. Bražuolės akmuo
2. Bražuolės tufų atodanga
3. Čiobiškio urvas
4. Pustlaukio duobė
5. Napoleono pušis
6. Paparčių kaštonas
7. Šaukėnų pušis   

Iš sąrašo išbrauktas sunykęs botaninis objektas Žaslių guoba („pakirto“ guobų maras, medžio nudžiūvimą paspartino šalia vykusi statyba)


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-798 (Žin., 2009, Nr. 151-6815) naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti (patvirtinti šių objektų ribų planai): 

1. Dailidžių akmuo
2. Švėtės atodanga
3. Alkų ąžuolas
4. Dubravos arboretumas
5. Padysnio veimutinė pušis
6. Plokščių miško eglė
7. Saloto dvikamienės liepos
8. Velniakampio pušis
9. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis 

Iš sąrašo išbraukti sunykę botaniniai objektai: 

1. Beržos ąžuolas (nudžiūvo)
2. Gelgaudiškio miško eglė (buv. storiausia Lietuvos eglė) (nudžiūvo)
3. Purviniškių pušis (nulūžo didžioji kamieno dalis)
4. Zyplių ąžuolas (išvirto)
5. Žvirblaukio ąžuolas (1)  (nulūžo vienas iš dviejų Žvirblaukio ąžuolų)


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2008, Nr. 67-2540) naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti (patvirtinti šių objektų ribų planai):

1. Gastilionių atodanga
2. Janavo akmuo
3. Jurakalnio griovos atodanga ir atragis
4. Lašinių konglomeratų atodanga
5. Olandų kepurės skardis
6. Purvių atodanga
7. Rimašių akmenynas
8. Skleipių akmuo
9. Avižlio atragis
10. Gastilionių ąžuolas
11. Grybiškių pušis
12. Klykių ąžuolas
13. Pakerių kadagiai
14. Rumšiškių miško ąžuolas
15. Varniškių II ąžuolas
16. Vytauto parko liepa
17. Žiglos maumedis

Iš sąrašo išbraukti sunykę botaniniai objektai:

1. Kaltanėnų ąžuolas (nudžiūvo)
2. Varniškių ąžuolas (nudžiūvo)


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-352 (Žin., 2007, Nr. 75-2992) naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti (patvirtinti šių objektų ribų planai):

1. Abromiškio atdanga
2. Airėnų konglomeratas
3. Ausiutiškių konglomeratas
4. Ievos duobė
5. Lapės ola
6. Ubagų kalno akmuo
7. Nauradų akmuo
8. Šlavės atodanga
9. Tyrelio akmuo
10. Vildžiūnų atodanga
11. Koiskalnio šaltinis
12. Prarajos duobė
13. Vilkų duobė
14. Beržoro ežero sala
15. Ilgio ežero salos (2)
16. Gaidsalė
17. Pliksalė
18. Ubagsalė
19. Šončelio sala
20. Balbieriškio dvaro dendrologinę vertę turintis parkas
21. Birškaus bukas
22. Daniliškio liepų alėja
23. Dovinės vingio dendrologinę vertę turintis parkas
24. Eglė Boba
25. Girionių dendrologinę vertę turintis parkas
26. Kalnelio daugiakamienė pušis
27. Mataučiznos guoba
28. Palūšės ąžuolas
29. Pašešupio dendrologinę vertę turintis parkas
30. Pociškės pušis
31. Šaukšteliškių ąžuolas
32. Vainežerio dvaro dendrologinę vertę turintis parkas
33. Veisiejų dvaro dendrologinę vertę turintis parkas
34. Žagarės miško veimutinė pušis
35. Žeimių vinkšna  


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-131 (Žin., 2006, Nr. 35-1259)
iš sąrašo išbraukti sunykę botaniniai objektai:

1. Žvėrinčiaus ąžuolas (išvirto)
2. Ministro liepa (išvirto)
3. Drevėta pušis - Varėnos r. sav. Marcinkonių sen. - Čepkelių rezervato (46 kv., 14 skl.) teritorija (išvirto)
4. Drevėta pušis - Varėnos r. sav. Marcinkonių sen. - Čepkelių rezervato (46 kv., 19 skl.) teritorija (išvirto)
5. Drevėta pušis - Varėnos r. sav. Marcinkonių sen. - Čepkelių rezervato (68 kv., 20 skl.) teritorija (išvirto)
6. Drevėta pušis - Varėnos r. sav. Marcinkonių sen. - Čepkelių rezervato (69 kv., 31 skl.) teritorija (išvirto)
7. Drevėta pušis - Varėnos r. sav. Marcinkonių sen. - Čepkelių rezervato (84 kv., 1 skl.) teritorija (išvirto)


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-255 (Žin., 2005, Nr. 71-2566)  naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti:

1. Akmenų ruožas „Akmenų rūža“
2. Akmenų ruožas „Velniakelis“
3. Akmuo su pėda
4. Didžiųjų Vankių akmuo
5. Dyburių atodanga
6. Dovainonių atodanga
7. Jurkiškio akmuo
8. Kalniškių konglomeratų atodanga
9. Karmazinų atodanga
10. Mosėdžio akmuo
11. Sakuočių akmuo
12. Stakų konglomerato luistai
13. Strėvos atodanga
14. Žiegždrių atodanga
15. „Šveicarkos“ šaltinis
16. Aiseto pusiasalis
17. Alnio pusiasalis
18. Mažųjų Siaurių pusiasalis
19. Argirdiškės pušis
20. Ąžuolų alėja
21. Baltagalio pušis
22. Buktos ąžuolas
23. Gaigalinio kadagys
24. Gediminaičio ąžuolas
25. Gelgaudiškio dvaro parko I ąžuolas
26. Gelgaudiškio dvaro parko II ąžuolas
27. Gelgaudiškio pušis
28. Gelgaudų ąžuolas
29. Gojaus ąžuolas
30. Gojaus miško ąžuolas
31. Graužėnų pušis
32. Grįstakelio ąžuolas
33. H. Zudermano ąžuolas
34. Ilguvos ąžuolas
35. Joniškės liepa
36. Juodalksnis „Gumbulis“
37. Juodoji tuopa
38. Laumenų ąžuolas
39. Obeliškių I ąžuolas
40. Obeliškių II ąžuolas
41. Papiškių ąžuolas
42. Peršokšnos piramidinė eglė
43. Pušis su koja
44. Raudonės liepa
45. Storoji Tytuvėnų šilo pušis
46. Šventasis Daubos ąžuolas
47. Tamožinės ąžuolas
48. Tamožinės pušis

Iš sąrašo išbraukti sunykę botaniniai objektai:

1. Moliūnų miško ąžuolas (Pasvalio r., Kriklinių g-ja (139 kv.), Moliūnų miškas) (išvirto)
2. Viena iš 2 drevėtų pušų (Varėnos r., Čepkelių rezervatas (1 kv.; 7 skl.) (išvirto)
3. Viena iš 2 drevėtų pušų (Varėnos r., Čepkelių rezervatas (73 kv.; 2 skl.) (išvirto)
4. Drevėta pušis (Varėnos r., Čepkelių rezervatas (308 kv.; 24 skl.) (išvirto)
5. Drevėta pušis (Marcinkonių g-ja (76 kv.; 4 skl.), Dzūkijos nacionalinis parkas) (išvirto)
6. Drevėta pušis (Marcinkonių g-ja (142 kv.; 47 skl.), Marcinkonių k., Dzūkijos nacionalinis parkas) (išvirto)
7. Drevėta pušis (Marcinkonių g-ja (271 kv.; 1 skl.), Dzūkijos nacionalinis parkas) (išvirto)


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 652 (Žin., 2003, Nr. 4-146)  patvirtino valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Naujais valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti:

1. Lakajos akmuo
2. Lygamiškio šaltinis
3. Švedpolio šaltinis
4. Abejučių ąžuolas
5. Aukščiausias Lietuvos medis (Degsnės miško maumedis)
6. Balčių ąžuolas
7. Beržos ąžuolas
8. Butlerio dvaro liepa
9. Didysis Širvinto ąžuolas
10. Drevėtasis Širvinto ąžuolas
11. Eglės sesės
12. Ilgašilio pušis
13. Karpakėlio I ąžuolas
14. Ministro liepa
15. Pakerniškių juodalksnis
16. Purvino II ąžuolas
17. Raistų ąžuolas
18. Raistų liepa
19. Rudikių ąžuolas
20. Salako pušis
21. Stakų ąžuolas
22. Veršių ąžuolas
23. Žiūkeliškių ąžuolas

Iš sąrašo išbraukti sunykę botaniniai objektai:

1. Drevėta pušis (Varėnos r., Marcinkonių girininkija (78 kv., 7 skl.) (išvirto)
2. Drevėta pušis (Varėnos r., Musteikos girininkija (268 kv., 10 skl.) (išvirto)
3. Pušis „Karalienė“ (nudžiūvo)
4. Pušis „Raganų šluota“
5. Švėgždos kriaušė (nulūžo pusė kamieno)
6. Bielinio ąžuolas (neatitinkantis kriterijų)


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 50 (Žin., 2001, Nr. 8-244)  naujais valstybės saugomais gamtiniais kraštovaizdžio objektais paskelbti:

1. Kulalių skaldyklos akmenynas
2. Šauklių akmuo


Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188) 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dėl gamtos paminklų paskelbimo“(Žin., 2000, Nr. 24-621) vertingiausius saugomus gamtinius kraštovaizdžio objektus paskelbė gamtos paminklais.


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1463 (Žin., 1997, Nr. 119-3100) patvirtintais saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų nuostatais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 1999 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 345 (Žin., 1999, Nr. 95-2755) paskelbė valstybės saugomus gamtinius kraštovaizdžio objektus.

Iš jų naujus: 

1. Karklotės ąžuolą...

Iš sąrašo išbraukti sunykę botaniniai objektai:

1. Terpeikių ąžuolas


1999 m. bei 1960-1999 m. informacija apie teisės aktus, susijusius su valstybės saugomais gamtiniais kraštovaizdžio objektais (iki 1993 m. – gamtos paminklais), ruošiama.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24